Renginiai

Maisto produktų ženklinimas – tai esminė grandis tarp gamintojo ir vartotojo, užtikrinanti, kad pirkėjas gautų visą svarbią informaciją apie maisto sudėtį, kilmę, laikymo sąlygas bei vartojimo terminus. Tinkamas ženklinimas padeda užtikrinti vartotojų saugumą, sveikatą, teises bei pasitikėjimą maisto tiekimo grandine.

Teisinis reglamentavimas

Maisto produktų ženklinimas Lietuvoje reglamentuojamas: 2011 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos Reglamentas (ES) Nr. 1169/2011 dėl informacijos apie maistą teikimo vartotojams Lietuvos higienos norma HN 119:2002 „Maisto produktų ženklinimas“

https://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/?uri=CELEX%3A32011R1169

Privaloma informacija ženklinant maisto produktus

Pagal galiojančius teisės aktus, kiekvienas fasuotas maisto produktas turi būti paženklintas aiškiai, tiksliai ir lengvai suprantamai. Etiketėje privaloma pateikti:

1) Produkto pavadinimas

Oficialus ar aprašomasis pavadinimas, aiškiai nurodantis produkto pobūdį.

2) Sudedamųjų dalių sąrašas

Nurodomos visos sudedamosios dalys mažėjančia tvarka pagal jų kiekį. Jeigu produkte yra alergenų (pvz., glitimo, pieno, riešutų), jie privalo būti išskirti (paryškinti, pabraukti arba parašyti didžiosiomis raidėmis).

3) Alergenai

Privaloma aiškiai nurodyti 14 pagrindinių alergenų:

1. Glitimo turintys javai (t. y. kviečiai, rugiai, miežiai, avižos, spelta, kamutas arba jų sukryžmintos atmainos) ir jų produktai, išskyrus:
a) kviečių pagrindu pagamintus gliukozės sirupus, turinčius dekstrozės ( 1 );
b) kviečių pagrindu pagamintus maltodekstrinus ( 1 );
c) miežių pagrindu pagamintus gliukozės sirupus;
d) javus, naudojamus alkoholio distiliatų, įskaitant žemės ūkio kilmės etilo alkoholį, gamybai;
2. vėžiagyviai ir jų produktai;
3. kiaušiniai ir jų produktai;
4. žuvys ir jų produktai, išskyrus:
a) žuvies želatiną, naudojamą kaip vitaminų ar karotinoidų pagalbinę medžiagą;
b) žuvies želatiną ar žuvų klijus, naudojamus alaus ir vyno skaidrinimui;
5. žemės riešutai ir jų produktai;
6. sojų pupelės ir jų produktai, išskyrus:
a) rafinuotą sojų pupelių aliejų ir riebalus ( 1 );
b) natūralių tokoferolių mišinius (E306), natūralų d-alfa tokoferolį, natūralų d-alfa tokoferolacetatą, natūralų sojų pupelių d-alfa tokoferolio sukcinatą;
c) iš sojų pupelių aliejaus gautus fitosterolius ir fitosterolio esterius;
d) augalinių stanolių esterius, pagamintus iš sojų pupelių aliejaus sterolių;
7. pienas ir jo produktai (įskaitant laktozę), išskyrus:
a) išrūgas, naudojamas alkoholio distiliatų, įskaitant žemės ūkio kilmės etilo alkoholį, gamybai;
b) laktitolį;
8. riešutai, t. y. migdolai (Amygdalus communis L.), lazdyno riešutai (Corylus avellana), graikiniai riešutai (Juglans regia), anakardžiai (Anakardium occidentale), pekaninės karijos (Carya illinoinensis (Wangenh.) K. Koch), brazilinės bertoletijos (Bertholletia excelsa), pistacijos (Pistacia vera), makadamijos ar Kvinslendo riešutai (Macadamia ternifolia) bei jų produktai, išskyrus riešutus, naudojamus alkoholio distiliatų, įskaitant žemės ūkio kilmės etilo alkoholį, gamybai;
9. salierai ir jų produktai;
10. garstyčios ir jų produktai;
11. sezamo sėklos ir jų produktai;
12. sieros dioksidas ir sulfitai, kurių koncentracija didesnė kaip 10 mg/kg arba 10 mg/l, visame SO 2 skaičiuojami paruoštiems vartoti produktams arba produktams, atgamintiems pagal gamintojų nurodymus;
13. lubinai ir jų produktai;
14. moliuskai ir jų produktai.

(1)  Ir iš jų gauti produktai, jei dėl apdorojimo proceso nepadidėja tarnybos įvertintas atitinkamo produkto, iš kurio jie gauti, alergiškumo lygis.

4) Grynasis kiekis

Pateikiamas svoris arba tūris (gramais, mililitrais, kilogramais, litrais ir kt.).

5) Tinkamumo vartoti terminas

„Tinka vartoti iki“ – greitai gendantiems produktams.
„Geriausias iki“ – ilgesnio galiojimo produktams (pvz., sausainiams, makaronams).

6) Specialios laikymo ir vartojimo sąlygos

Jei produktas jautrus temperatūrai, drėgmei ar saugojimui nuo saulės – tai turi būti nurodyta.

7) Gamintojo arba platintojo duomenys

Pavadinimas, adresas, šalis (jei importuotas)

8) Kilmės šalis

Privaloma tam tikriems produktams (mėsai, žuviai, vaisiams, daržovėms, alyvuogių aliejui ir kt.).

9) Naudojimo instrukcija

Jei produktas gali būti netinkamai vartojamas be paaiškinimo – turi būti aiškiai nurodyta, kaip jį naudoti.

10)Maistingumo deklaracija

Būtina daugumai fasuotų produktų. Nurodomi: energinė vertė, riebalai, sočiosios riebalų rūgštys, angliavandeniai, cukrūs, baltymai, druska.

Kalbos reikalavimai

Visa ženklinimo informacija privalo būti lietuvių kalba, nesvarbu, ar produktas pagamintas Lietuvoje ar importuotas. 

 Specialūs ženklinimo atvejai

• Ekologiški produktai: privaloma naudoti ES ekologinio produkto logotipą („žalias lapelis“) ir nurodyti kontrolės instituciją.
• Produktai be glitimo, be laktozės, vegetariški/veganiški: turi būti pagrįsti moksliškai, atitikti nustatytus ribinius kiekius.
• Produktai vaikams: griežtesni reikalavimai dėl sudėties ir aiškumo – būtina vengti klaidinančių iliustracijų ar teiginių.

Kontrolė ir atsakomybė

Lietuvoje už ženklinimo priežiūrą ir kontrolę atsakingos šios institucijos:

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) – pagrindinė priežiūros institucija,
Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (VVTAT) – kai pažeidžiamos vartotojų teisės ar klaidinama informacija,
Nacionalinis maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institutas (NMVRVI) 
Už neteisingą ar klaidinančią informaciją gali būti skiriamos nuobaudos, produkto pašalinimas iš rinkos, vieši įspėjimai.

Kodėl ženklinimas svarbus vartotojui?

Maisto produktų ženklinimas – tai ne tik formalumas, bet svarbi visuomenės sveikatos ir teisių apsaugos priemonė. Aiškus, tikslus ir teisingas ženklinimas leidžia vartotojui pasitikėti tuo, ką jis perka, o verslui – veikti skaidriai ir atsakingai. 

Tinkamas maisto produktų ženklinimas padeda:

• apsisaugoti nuo alergenų ir sveikatos pavojų,
• priimti sąmoningus pasirinkimus apie produktų sudėtį, maistingumą, kilmę,
• užtikrinti skaidrumą tarp gamintojo ir vartotojo,
• skatinti sąžiningą konkurenciją tarp verslų.