Psichoaktyviųjų medžiagų prevencija

Kas yra psichoaktyviosios medžiagos?

Tai yra medžiagos, kurios veikia žmogaus psichiką, sukelia psichinės ir fizinės sveikatos problemas bei elgesio sutrikimus. Psichoaktyviųjų medžiagų grupei priklauso ne tik narkotinės ir psichotropinės medžiagos, bet ir toss, su kuriomis tiesiogiai ar netiesiogiai galima susidurti kasdieniniame gyvenime, tai tabakas, alkoholis, raminamieji, migdomieji vaistai, cheminės medžiagos ir kt.

Mitai ir tiesa apie psichoaktyviąsias medžiagas

Psichoaktyviųjų medžiagų vartojimą tarp jaunuolių didina įvairūs klaidinantys mitai, kurie priimami kaip reali informacija. Dažnai šiuos mitus jaunuoliai randa įvairiuose socialiniuose tinkluose, išgirsta iš draugų ar kitų, vartojančių įvairias medžiagas, asmenų.

Vienas iš populiariausių mitų, jog psichoaktyviosios medžiagos gali būti pavojingos tik tada, kai jos yra vartojamos ilgą laiką. Deja, bet tai klaidinanti informacija, nes dėl psichiką veikiančių medžiagų poveikio smegenys organizmui siunčia klaidingus signalus, kai pavojingas medžiagos kiekis gali sutrikdyti kvėpavimą, širdies ritmą ar sukelti komą ir visa tai gali nutikti net pirmą kartą pabandžius šių medžiagų.

Kitas labai reikšmingas mitas yra kilęs iš bendros kultūros, kai alkoholio vartojimas laikoma norma per visas asmenines ar socialines šventes. Deja, bet dar vaikystėje susiformavęs požiūris, kad vartoti alkoholį yra norma, didina tikimybę, jog suaugęs jaunuolis taip pat vartos alkoholinius gėrimus.

Dar vienas gajus mitas, kad psichoaktyviosios medžiagos mažina stresą ir padeda žmonėms įveikti problemas. Tačiau realybė tokia, kad alkoholis ar narkotinės medžiagos tik laikinai leidžia užsimiršti apie rūpesčius, tačiau jie niekur nedingsta, o kartais ir jų padaugėja.

Taip pat tarp jaunimo labai paplitęs mitas, kad psichoaktyviąsias medžiagas galima nustoti vartoti kai tik to panorėsi, nes faktai rodo, kad dėl nemalonių abstinencijos simptomų gali būti sunku nustoti vartojus atitinkamas medžiagas.

Vienas iš pačių populiariausių mitų tarp paauglių, kad jaunuoliai yra per jauni, jog taptų priklausomi nuo kvaišalų, tačiau realybė rodo, kad priklausomybė gali išsivystyti bet kuriame amžiuje, net dar negimę kūdikiai gali būti jau priklausomi nuo psichoaktyviųjų medžiagų, kurias vartojo jų besilaukiančios mamos.

Psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo etapai:

1. Nereguliarus eksperimentavimas – kai jaunuolis ieško naujų malonių pojūčių.
2. Nereguliarus pramoginis vartojimas su draugais – kai jaunuolis siekia patirti bendrumo ir malonumo jausmą. Paaugliui gali prasidėti sunkumai mokykloje, pamokų praleidinėjimai, bėgimas iš namų ir apsinuodijimas.
3. Individualus situacinis, kelis kartus per savaitę vartojimas – kai paauglys nori pagerinti savijautą, nuotaiką, sumažinti įtampą. Jaunuoliui daugėja problemų mokykloje ir namuose, pasireiškia nuotaikų pokyčiai, gali apsinuodyti.
4. Intensyvus (probleminis) kasdien vartojimas – kai jaunuolis siekia pagerinti savijautą, sumažinti įtampą. Paauglys atsiskiria nuo šeimos, nepaiso higienos, pradeda vagiliauti, suserga psichinėmis ligomis.
5. Intensyvus priverstinis (priklausomybė) vartojimas – paauglys siekia palaikyti normalią savijautą. Jaunuolis įklimpsta į nusikalstamą veiklą, ima prekiauti kvaišalais, atsiranda įvairūs psichiniai sutrikimai: noras ar bandymas nusižudyti, emocinis išsekimas ir pan.

Rekomendacijos tėvams:

• PELNYTI PASITIKĖJIMĄ. Tėvai turi ne tik gerbti vaiko jausmus, išsakytą nuomonę, bet ir domėtis jo problemomis, pomėgiais. Jeigu paauglys išsako tėvams savo problemą, reikia reaguoti, leisti jam kalbėti ir jį išklausyti, parodyti empatiją. Būtina prisiminti, kad nors ta problema tėvams atrodo smulkmena, tačiau paaugliui tai yra rimta.
• BENDRAUTI. Tėvai turi kuo daugiau bendrauti su savo vaiku ir ne tik apie mokslus ar gautus pažymius, bet ir apie pomėgius, interesus, draugus ir ateities planus. Net jeigu tėvams atrodo, kad jie yra visiškai užimti ir neturi laiko, tačiau būtina pasirūpinti, kad laiko bei dėmesio paaugliui būtų skirta pakankamai, nes bendravimas yra gerų tarpusavio santykių pagrindas.
• ATSISAKYTI MORALIZAVIMO. Norint sukurti gerą tarpusavio ryšį, reikia atsisakyti moralizavimo, perdėtos kritikos ir gąsdinimų. Jeigu užklupote vaiką rūkant ar išgėrusį, rekomenduojama rinktis ne moralizavimo ar gąsdinimo taktikos, tačiau bendrauti, išklausyti ir leisti vaikui supranti, kad gali jumis pasitikėti.
• UGDYTI VERTYBES. Nuolat diegiami socialiniai, moraliniai ir dvasiniai principai padeda išugdyti tvirtus jaunuolio moralinius įsitikinimus, kas tiesiogiai turi ryšį su psichoaktyviųjų medžiagų vartojimu.
• PAŽINTI JAUNUOLIU DRAUGUS. Tėvai turi domėtis kur ir su kuo vaikas leidžia savo laisvalaikį, stengtis pažinti jo draugus ir jų tėvus, tačiau neskirstyti draugų pagal savo asmeninę nuomonę, kuris geras, o kuris ne. Būtina skirti daugiau laiko kalbant apie tai, kas yra geras ir tikras draugas.
• TEIGIAMO PAVYZDŽIO RODYMAS. Tėvai turi prisiminti, kad jų pačių alkoholio ir tabako vartojimas vaikui matant, turi įtakos jo norui eksperimentuoti psichoaktyviosiomis medžiagomis. Jeigu vaikui nuo mažens susidarys įspūdis, kad alkoholis ir tabakas – neatsiejama švenčių dalis, o išgėrinėjimai savaitgaliais ir per atostogas – atsipalaidavimo būdas, tikėtina, kad šis vaizdas paauglį pastūmės pabandyti šias medžiagas. Reikia prisiminti, kuo anksčiau vaikas pradės vartoti alkoholį ir tabaką, tuo didesnė tikimybė, kad jis išbandys ir narkotines medžiagas bei padidės priklausomybės rizika.

Turint klausimų, kreipkitės į:
Visuomenės sveikatos specialistė, vykdantys visuomenės sveikatos stiprinimą
Renata Jadlauskienė
Mob. tel. 0 654 62 564
El. p.: renata.jadlauskiene@sveikatos-biuras.lt