Renginiai

Savižudybė yra kompleksinis reiškinys. Kai kuriais atvejais savižudybė arba mėginimas nusižudyti būna impulsyvūs. Dažnai savižudybės procesas yra ilgas, iki mėginimo nusižudyti įvyksta įvairių patirčių ir išgyvenimų (Dadašev S., 2017). Savižudybės procesas prasideda mintimis apie savižudybę, savižudiški ketinimai atsiranda, kai mąstoma apie nusižudymo būdus; toliau gali būti apmąstomas ir kuriamas savižudybės planas. Apsispręndęs nusižudyti žmogus gali imtis tam tikrų veiksmų: atsisveikinti su artimaisiais, grąžinti skolas.

Savižudybės grėsmė apima ne tik bandymus nusižudyti, bet ir savižalą ir suicidines mintis. Remiantis Pasaulio sveikatos organizacijos informacija, kiekvienai savižudybei gali tekti daugiau kaip 20 savižalos ar bandymų žudytis atvejų. Lietuvoje sudėtinga sužinoti tikslią savižalos atvejų statistiką dėl stigmos, trukdančios kreiptis pagalbos, dėl bandymų nuslėpti tai nuo artimųjų ar specialistų, savižalos atvejų registravimo sistemos trūkumų ir kita.

Savižudybės rizikos veiksniai - tai įvairūs individualūs, santykių, bendruomeniniai ir socialiniai veiksniai, kurie padidina tikimybę turėti suicidinių minčių, ketinimų arba bandymų nusižudyti. Vieno ar keleto veiksnių patyrimas nebūtinai reiškia, kad žmogus bus savižudybės grėsmėje, tačiau tikimybė didesnė nei nepatiriant šių veiksnių.

Rizikos veiksnių pavyzdžiai remiantis Ligų kontrolės ir prevencijos centrų (JAV) informacija:

• Individualūs: buvę bandymai žudytis, depresijos, šizofrenijos, bipolinio asmenybės sutrikimo ar kitų sunkių psichikos sveikatos sutrikimų istorija, alkoholio priklausomybė, neigiamos vaikystės patirtys kaip smurtas, prievarta.
• Santykių veiksniai: patiriamos patyčios, artimojo savižudybė arba mėimas žudytis, santykių nutrūkimas, artimojo netektis, socialinė atskirtis.
• Bendruomeniniai: neprieinama sveikatos priežiūra, istorinė kolektyvinė trauma, patiriama diskriminacija, bendruomeninis smurtas ir stresas, savižudybės išaukštinimas.
• Socialiniai: stigma kreiptis pagalbos dėl psichikos sveikatos sunkumų, lengvai prieinamos nusižudymo priemonės, netinkamai žiniasklaidoje pateikiamos savižudybės.

Mėginimas nusižudyti yra laikomas vienu svarbiausiu savižudybės rizikos veiksnių. Manoma, kad apie 15 proc. asmenų pakartotinai mėgina nusižudyti per pirmus metus nuo ankstesnio savižudybės bandymo. Su savižudybės rizika siejamos praeityje patirtos psichologinės traumos, nutrūkę socialiniai ryšiai, santykiai su artimaisiais, žalingas alkoholio vartojimas ir kt. Suicidinę riziką didina ir neigiamas visuomenėje vyraujantis požiūris į emocijų rodymą, kreipimąsi pagalbos psichikos sveikatos klausimais, psichikos sveikatos specialistus (Rimkevičienė J., Grigienė D., Geležėlytė O., Mažulytė-Rašytinė E.,2023).

Pagal LR Sveikatos apsaugos ministerijos Higienos instituto medžiagą informaciją parengė Visuomenės sveikatos stiprinimo skyriaus specialistė Asta Ivoškienė