Renginiai

Pasaulinė laimės diena 2025

Pasaulinė laimės diena, kasmet minima kovo 20-ąją. Ši diena, paskelbta Jungtinių Tautų 2012 metais, ne tik skatina atkreipti dėmesį į laimės svarbą, bet ir ragina pasaulio bendruomenes stiprinti psichinę ir emocinę sveikatą. 2025 metų Pasaulinė laimės diena atneša ypač svarbią žinutę – laimė yra neatsiejama nuo mūsų emocinės gerovės, o emocinė ir psichinė sveikata yra pagrindiniai veiksniai, lemiantys mūsų gebėjimą patirti tikrąją laimę.

Laimės sąvoka: daugiau nei tik malonumas

Laimė yra daugialypė ir sudėtinga sąvoka. Dažnai laimė siejama su momentiniais malonumais – geru maistu, kelionėmis, linksmybėmis su draugais ar nauju pirkiniu. Tačiau tikroji laimė, pagal daugelį psichologų ir tyrimų, kyla iš mūsų gebėjimo išlaikyti emocinę pusiausvyrą, sprendžiant gyvenimo iššūkius ir išlaikant vidinę ramybę. Pasaulinė laimės diena yra puiki proga atkreipti dėmesį į tai, kaip svarbu rūpintis savo emocine ir psichine sveikata.

Emocinė ir psichinė sveikata – kelias į laimę

Emocinė sveikata apima gebėjimą atpažinti, suprasti ir tinkamai valdyti savo emocijas. Tai leidžia žmogui ne tik geriau reaguoti į iššūkius, bet ir sukurti teigiamą santykių su aplinkiniais pagrindą. Tuo tarpu psichinė sveikata susijusi su mūsų bendru gebėjimu veiksmingai mąstyti, spręsti problemas ir susidoroti su kasdien patiriamu stresu. Abu šie komponentai yra glaudžiai susiję su laimės pojūčiu ir bendru gyvenimo kokybės vertinimu.

Pasaulyje vis daugiau žmonių susiduria su emocinėmis ir psichinėmis problemomis – nuo streso ir nerimo iki depresijos. Šios problemos, jei jos nesprendžiamos, gali turėti didelės įtakos gyvenimo kokybei ir net trukdyti pasiekti vidinę ramybę bei džiaugsmą.

Kaip gerinti emocinę ir psichinę sveikatą?

1. Reguliarus fizinis aktyvumas. Tyrimai rodo, kad fizinis aktyvumas gerina ne tik fizinę, bet ir psichinę sveikatą. Jis padeda sumažinti stresą, pagerina nuotaiką ir didina energiją. Net trumpi pasivaikščiojimai ar lengvas bėgiojimas gali padėti išvengti streso ir nerimo.
2. Socialinė parama ir santykiai. Gebėjimas dalintis emocijomis ir patirti socialinį palaikymą yra esminis faktorius stiprinant psichinę sveikatą.
3. Meditacija ir sąmoningumo praktikavimas. Sąmoningumo praktikos, kaip meditacija, kvėpavimo pratimai ir joga, yra puikūs metodai kovai su stresu ir nerimu. Tai padeda susikaupti ir išlaikyti emocinę pusiausvyrą. Moksliniai tyrimai patvirtina, kad meditacija gali sumažinti depresijos ir nerimo simptomus bei pagerinti bendrą gerovės jausmą.
4. Sveika mityba ir poilsis. Tinkama mityba ir pakankamas miegas yra labai svarbūs psichinei sveikatai. Nepakankamas miegas ar netinkama mityba gali sukelti nuovargį, nerimą ir depresiją, todėl būtina pasirūpinti, kad organizmas gautų reikiamas maistines medžiagas ir kokybišką poilsį.
5. Specialistų pagalba. Nepamirškite, kad esant psichinės sveikatos sunkumams, visada verta kreiptis į specialistus. Psichologai, psichiatrai ir kiti specialistai gali padėti rasti būdus, kaip įveikti sudėtingas emocines būsenas, tokias kaip nerimas, depresija ar stresas. Svarbu suvokti, kad pagalba yra pasiekiama ir jos ieškojimas nėra silpnumo ženklas, o stiprybės įrodymas.

Pasaulinės laimės dienos reikšmė 2025 metais

2025 metų Pasaulinė laimės diena turėtų būti proga priminti, kad tikra laimė yra neatsiejama nuo vidinės pusiausvyros ir sveikatos. Nors išoriniai pasiekimai gali suteikti laikiną džiaugsmą, tik psichinė ir emocinė sveikata garantuoja ilgalaikį laimės pojūtį. Kiekvienas žmogus gali prisidėti prie savo gerovės, pritaikydamas kasdienius įpročius, kurie pagerintų ne tik fizinę, bet ir psichinę sveikatą.

Laimė prasideda nuo mūsų pačių, o gerinant emocinę ir psichinę sveikatą, mes ne tik užtikriname savo gerovę, bet ir prisidedame prie geresnio pasaulio kūrimo. Pasaulinė laimės diena 2025 metais yra priminimas, kad pirmiausia rūpinimasis savimi gali būti vienas iš svarbiausių žingsnių link pasaulio, kuriame laimė ir sveikata būtų prieinamos kiekvienam.

Informacija parengta remiantis https://www.dayofhappiness.net/ svetainėje pateikiama medžiaga

Straipsnį parengė
Šiaulių miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro
Visuomenės sveikatos stiprinimo skyriaus
specialistė Renata Jadlauskienė