Renginiai

Lapkričio 20-oji Pasaulinė lėtinės obstrukcinės plaučių ligos diena

2024 11 20


Kas tai?

Lėtinė obstrukcinė plaučių liga, arba LOPL, yra ne vienos ligos pavadinimas, o plati sąvoka, apibūdinanti lėtines plaučių ligas, kurios sukelia plaučių oro srauto apribojimus. Lėtinė obstrukcija vystosi lėtai ir sutrikdo plaučių funkciją, kurios vėliau negalima atstatyti. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) nustatė, kad šiuo metu LOPL yra ketvirta dažniausia mirties priežastis po širdies ligų, infarkto ir apatinių kvėpavimo takų  infekcijų. PSO numato, kad iki 2030 metų LOPL taps trečia pagrindine mirties priežastimi pasaulyje.

Požymiai ir simptomai

Lėtinė obstrukcinė plaučių liga – tai liga, kuriai būdingi lėtiniai respiraciniai simptomai (kosulys, skrepliavimas ir/ar dusulys) bei nuolatinė bronchų obstrukcija, susidaranti dėl kvėpavimo takų ir/ar plaučių pažeidimo, kuriuos dažniausiai sukelia įkvepiamos žalingos dalelės ar dujos, paprastai susijusios su ilgalaikiu tabako rūkymu. LOPL būdingas lėtinis kvėpavimo takų, plaučių parenchimos ir kraujagyslių uždegimas. Rūkančiam asmeniui pirmieji simptomai atsiranda po 10-15 metų rūkymo. Rūkydamas žmogus dažniausiai kosti taip, kad net nepastebi, kai kosulys pakinta, atsiranda skrepliavimas, kuris tampa nuolatiniu. Ilgainiui pradeda varginti dusulys, krūtinė tampa sunki.

Rizikos veiksniai

Svarbiausi LOPL rizikos veiksniai yra tabako rūkymas, aplinkos teršalai, paveldimas genetinis polinkis ir dažnos respiracinės infekcijos vaikystėje. Rūkymas (taip pat ir pasyvus) lemia apie 80 % visų lėtinės obstrukcinės plaučių ligos atvejų. LOPL reikėtų įtarti rūkančiam ar plaučiams kenksmingomis sąlygomis dirbančiam asmeniui, ypač vyresniam kaip 40 metų, kai yra lėtinei plaučių ligai būdingų požymių, iš kurių svarbiausi yra lėtinis kosulys, skrepliavimas, švokštimas ir dusulys.

Diagnostika ir gydymas

Ankstyva LOPL diagnostika leidžia ne tik patvirtinti ligą, bet kartu identifikuoti dusulio ir kitų simptomų priežastį. Atlikus spirometriją, net ir tais atvejais, kai LOPL diagnozė (dar) nepatvirtinama, pacientas gali būti sėkmingai paskatintas mesti rūkyti, sveikiau gyventi. Patvirtinus (ankstyvą) LOPL, paskirtas medikamentinis ir nemedikamentinis gydymas gali sumažinti LOPL paūmėjimų tikimybę, sumažinti kardiovaskulinės kilmės mirties riziką (bronchų obstrukcija yra nepriklausomas rizikos veiksnys). Nors ligos nepavyksta visiškai išgydyti, tačiau galima sušvelninti simptomus, pagerinti kvėpavimo funkciją, sumažinti paūmėjimų skaičių ir gydymo išlaidas. Gydymas lėtina kvėpavimo funkcijos sutrikimo vystymąsi ir statistiškai reikšmingai mažina mirštamumą. Plautinė hipertenzija ir lėtinė plautinė širdis, antrinė policitemija, sumažėjęs kūno svoris, senyvas amžius, rūkymas labai pablogina LOPL prognozę.

Prevencija

* Geriausias būdas išvengti LOPL yra nerūkyti. Rūkantiems šie paprasti teiginiai gali neatrodyti tokie paprasti, ypač jei yra bandę mesti rūkyti kartą, du ar daug kartų anksčiau. Bet bandyti verta – tai geriausia galimybė sumažinti plaučių pažeidimus.
* Neignoruoti simptomų. Jei juos sukelia LOPL, geriausia pradėti gydymą kuo greičiau, kol plaučiai nėra labai pažeisti.
* Jei dirbate su medžiagomis, dirginančiomis plaučius, pasitarkite su vadovu apie geriausius apsisaugojimo būdus, pavyzdžiui, naudokite kvėpavimo takų apsaugos priemones.
* Vienas iš paprasčiausių būdų sumažinti teršalus patalpoje – vėdinimas. Kai naudojama natūrali ventiliacija, nepakanka palikti langus visai dienai mikroventiliacijos režime. Patalpa vėdinsis daug efektyviau, jeigu bent porą kartų per dieną nors dešimt minučių langai bus pilnai atverti.
* Fizinis aktyvumas pagerins ne tik bendrą sveikatos būklę, bet ir sustiprins kvėpavimo raumenis.
* Vengti plaučių infekcijų. Plaučių infekcijos gali sukelti rimtų problemų LOPL sergantiems žmonėms. Tam tikros vakcinos, tokios kaip gripo ir pneumokokinės vakcinos, yra ypač svarbios profilaktikai ir žmonėms, sergantiems LOPL.

 

 Informacija parengta remiantis: Lietuvos pulmonologų draugija, Lietuvos pulmonologų ir alergologų draugija, Vilniaus universitetas, Lietuvos sveikatos mokslų universitetas (2019). Lėtinės obstrukcinės plaučių ligos diagnostika ir gydymas. Prieiga per internetą: http://www.pulmoalerg.lt/wp-admin/admin-post.php?action=preview_document&post_id=1225

 

Informaciją parengė
Šiaulių miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro
Visuomenės sveikatos stiprinimo skyriaus
specialistė Renata Jadlauskienė