Renginiai
Alkoholio ir smurto ryšys
Alkoholį žmonija vartoja ne viena tūkstantmetį. Visuomenėje vyrauja tam tikra alkoholio vartojimo kultūra, kai pagerinti psichinę būseną, nusiraminti, atsipalaiduoti, „atitrūkti“ nuo problemų, o gal tiesiog paminėti džiugias akimirkas ar šventes, bet, deja, tai tik padidina socialinės žalos riziką (ligos, traumos, nelaimingi atsitikimai ir pan.). Būtina įsidėmėti, kad kuo didesnis alkoholinių gėrimų suvartojamas, tuo didesnė priklausomybės rizika.
Alkoholis ir smurtas
Smurtaujantiems asmenims įtaką daro priklausomybės, nes dauguma smurto nusikaltimų yra padaromi apsvaigus nuo alkoholio ar kitų psichoaktyviųjų medžiagų, todėl galima daryti išvadą, kad tarp smurto ir priklausomybių yra stiprus ryšys. Priklausomybės dvejopai skatina smurtą, nes pirmiausia augant priklausomybėms šeimoje, pastebima smurto prieš vaiką rizika, o vėliau pats žmogus tampa priklausomas nuo alkoholio ir ima smurtauti.
Rizikingas ir žalingas alkoholio vartojimas kenkia ne tik pačiam vartotojui, bet ir jo artimiesiems (vaikams, taip pat ir negimusiems kūdikiams, kitiems šeimos nariams) bei visuomenei plačiąja prasme, įskaitant nukentėjusiuosius nuo smurto ir nusikaltimų, padarytų asmenų, apsvaigusių nuo alkoholio bei neblaivių vairuotojų sukeltų eismo įvykių. Deja, bet realybėje matome, kad neblaivaus vairuotojo sukeltoje autoavarijoje gali žūti kiti vairuotojai, keleiviai ar pėstieji. Vaikai gali būti tiesiog palikti be priežiūros, kol tėvai išgėrinėja arba prieš juos gali būti smurtaujama. Smurtaujantys neblaivūs asmenys apimti pykčio gali sužeisti šalia esančius blaiviuosius asmenis. Nėščia moteris ,,nekaltai” retkarčiais išgerianti alkoholio gali sužaloti savo dar negimusį kūdikį. Šie pavyzdžiai rodo, kaip alkoholio vartojimas gali neigiamai paveikti kitus asmenis ir kartu mažinti visos visuomenės gerovę.
Nusikalstamos veikos, susijusios su nesaikingu alkoholio vartojimu:
- Apiplėšimai. Maždaug 15 proc. visų apiplėšimų yra susiję su alkoholio vartojimu.
- Seksualinis priekabiavimas. Maždaug 37 proc. šių nusikaltimų įvykdo asmenys apsvaigę nuo alkoholio.
- Užpuolimai. Alkoholis sukelia dirglumą ir staigius nuotaikų svyravimus, ko pasėkoje didėjanti agresija ir priešiškumas gali tapti pavojingu reiškiniu. Tokius nusikaltimus įvykdo apie 27 proc. apsvaigusių asmenų.
- Smurtas prieš partnerį. Maždaug 2/3 aukų, kenčiančių nuo partnerio smurto, praneša, jog smurtautojas buvo išgėręs.
- Smurtas prieš vaikus. Maždaug keturi iš dešimties vaikų smurtautojų prisipažino, jog nusikaltimo metu buvo apsvaigę nuo alkoholio.
- Žmogžudystė. Apie 40 proc. asmenų nusikaltimo metu buvo apsvaigę nuo alkoholio.
Nesaikingas alkoholio vartojimas gali sukelti sunkesnes smurto formas, kurios gali peraugti į pavojingas situacijas. Trumpalaikis ir ilgalaikis alkoholio vartojimo poveikis sutrikdo žmogaus psichinę sveikatą, padidina smurtinių nusikaltimų riziką.
Būtina ieškoti pagalbos
Galime daryti išvadą, kad nesvarbu, koks būtų alkoholio ar kitų psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo dažnumas, jis turi įtakos polinkiui smurtauti. Tam, kad galėtume išvengti skaudžių pasekmių, būtina nedelsiant kreiptis į specialistus, kurie tiksliai padės nustatyti priežastis ir rizikas tam, kad teikiama pagalba būtų tikslinga ir efektyvi. Negalima toleruoti rizikingo alkoholio ar kitų psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo, būtina išdrįsti kreiptis pagalbos.
Prisiminkite, kad alkoholis neišsprendžia problemų, nepakelia nuotaikos ir nepadeda susitvarkyti su emocijomis. Tik būdami blaivūs, galėsite priimti tinkamus sprendimus, susijusius su jūsų pačių ir jūsų artimųjų gerove.
Informacija parengta remiantis Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento, Nacionalinės tabako ir alkoholio kontrolės koalicijos ir Alcohol Rehab Guide pateikta informacija.
Informaciją parengė
Šiaulių miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro
Visuomenės sveikatos stiprinimo skyriaus
specialistė Renata Jadlauskienė