Naujienos

ŠILUMOS SMŪGIS ARBA PERKAITIMAS - tai pavojinga sveikatai organizmo būklė, kai sutrinka kūno temperatūros reguliacijos mechanizmas, susikaupia šilumos perteklius organizme, kurio kūnas jau nesugeba pašalinti, todėl pakyla kūno temperatūra.

Šilumos smūgio (perkaitimo) simptomai:

• Aukšta kūno temperatūra (gali pakilti iki 38 – 41 laipsnių).
• Odos paraudimas ir karščiavimas (oda neprakaituoja).
• Galvos skausmas ir svaigimas, spengimas ausyse, pusiausvyros sutrikimas.
• Stiprus ir padažnėjęs (iki 110-160 k/min.) pulsas ir kvėpavimas (per 20 k/min.).
• Troškulys.
• Mieguistumas, vangumas, nenoras judėti.
• Jei pajutote perkaitimo požymius ar pastebėjote kito žmogaus blogą savijautą, nelikite vienas ir nepalikite kito žmogaus vieno, o pasitelkite pagalbai kitus asmenis.
• Sąmonės netekimas.

Galimos perkaitimo priežastys:

• Aukšta aplinkos oro temperatūra (dažniausiai 30 ir daugiau laipsnių).
• Didelė santykinė oro drėgmė.
• Intensyvi saulės aktyvumas.
• Mažai vartojama skysčių.
• Ilgai ir sunkiai dirbama ar intensyviai judama saulės atokaitoje ar karštoje nevėdinamoje patalpoje.
• Organizmas nebuvo palaipsniui pratinamas prie karščio.
• Perkaitimas labai priklauso nuo žmogaus amžiaus, sveikatos būklės – labai greitai perkaista vaikai, vyresnio amžiaus žmonėms perkaitimas sukelia skausmus širdies plote.

Pirmoji pagalba perkaitus:

• Jei perkaistama lengvai, padės šiltas dušas, apsitrynimas rankšluosčiu, suvilgytu vėsiame vandenyje, vėsaus vandens ar sulčių gėrimas, ramybės būsena.
• Sunkesniu atveju skubiai išveskite ar išneškite nukentėjusįjį iš karštos aplinkos; paguldykite pavėsyje ar vėsioje vietoje būtinai ant nugaros, po kojomis pakišant pagalvę ar suvyniotus drabužius (taip pagerės galvos ir širdies kraujotaka).
• Apklokite ar vyniokite nukentėjusįjį į sudrėkintą vandeniu (37 laipsnių) antklodę, paklodę, rankšluostį, nuolat juos drėkinkite, jo veidą vilgykite vėsiu vandeniu.
• Kai kūno temperatūra nukris iki 37,5 laipsnių, drėgną antklodę, paklodę, rankšluostį pakeisiti sausu ir duoti gerti vėsaus skysčių.
• Jei nukentėjusysis be sąmonės, guldykite jį ant šono, vėdinkite, niekuo negirdykite ir skubiai vežkite į gydymo įstaigą arba skambinkite pagalbos tel. 112.

SAULĖS SMŪGIS – tai galvos smegenų pažeidimas dėl lokalinio perkaitimo ilgą laiką tiesiogiai veikiant saulės spinduliams nepridengtą (neapsaugotą) galvą ar sprandą, kai įkaista smegenų dangalų kraujo indai ir pakyla galvos smegenų temperatūra.

Saulės smūgio simptomai ( požymiai):

• Galvos skausmas ir svaigimas, spengimas ausyse, mirgėjimas akyse.
• Išbalusi oda, šaltas prakaitas, bendras silpnumas.
• Pykinimas, vėmimas.
• Padažnėjęs kvėpavimas ir pulsas.
• Aukšta kūno temperatūra (gali pakilti iki 41 laipsnio).
• Sąmonės netekimas, apalpimas.
• Galima mirtis nuo edemos (smegenų paburkimo), jei nukentėjusiajam nesuteikiama pirmoji pagalba.

Pirmoji pagalba esant saulės smūgiui:

• Skubiai išveskite ar išneškite nukentėjusįjį iš karštos aplinkos į pavėsį ar vėsią vietą.
• Paguldykite jį truputi pakelta galva arba pasodinkite.
• Atsagstykite ir atlaisvinkite drabužius, ypač apykaklę.
• Vėdinkite vėduokle, ventiliatoriumi ar kita priemone.
• Apipurkškite ar suvilgykite veidą vandeniu.
• Ant galvos dėkite šaltą kompresą, jei yra galimybė, su ledu.
• Pasiūlykite vėsesnio gėrimo.
• Jei nukentėjusįjį pykina, duokite išgerti ko nors rūgštaus (pvz., vandens su citrinos sultimis).
• Jei nukentėjusysis be sąmonės, guldykite ant šono, vėdinkite, nieko negirdykite ir skubiai vežkite į gydymo įstaigą arba skambinkite pagalbos tel. 112.

REKOMENDUOJAMOS PREVENCINĖS PRIEMONĖS, ŠVELNINANČIOS KARŠČIO IR SAULĖS ŽALINGĄ POVEIKĮ ŽMOGAUS ORGANIZMUI

Svarbiausia - tinkamai apsirenkite:

• Dėvėkite natūralaus pluošto, laisvus, lengvai ir gerai praleidžiančius prakaitą drabužius.
• Venkite drabužių iš sintetinių audinių.
• Patartina rengtis šviesiais drabužiais, kad jie atspindėtų saulės spindulius.
• Avėkite odinę avalynę.
• Pridenkite galvą apdangalu ar dėvėkite kepurę.

Ribokite fizinį aktyvumą ir buvimo karštyje trukmę:

• Karštuoju metų laiku fizinius darbus atlikite ryte ar vakare, karštomis ir tvankiomis dienomis patariama nesportuoti, pavojingiausias laikas – nuo 11 iki 17 val.
• Darbdaviai turėtų atkreipti ypatingą dėmesį į darbuotojus, dirbančius lauko sąlygomis: parūpinti natūralaus pluošto, lengvai ir gerai praleidžiančius prakaitą darbo drabužiais, neleisti darbuotojams dirbti išsirengus iki pusės, be galvos apdangalų.
• Kai karšta, visada judėkite ir darykite viską gerokai lėčiau negu paprastai, o žmonės, dirbantys lauke, patys ar jų darbdaviai turi sumažinti darbo krūvius.
• Dirbant karštyje, darbuotojams būtinos specialios pertraukos vėsioje vietoje, kurių trukmę ir dažnumą darbdavys nustato savo nuožiūra, tačiau ne rečiau nei kas 1,5 val.
• Ribokite buvimo trukmę karštoje aplinkoje, venkite saulėkaitos, tiesioginių saulės spindulių poveikio, ypač pavojinga užmigti saulės atokaitoje.
• Pratinkite organizmą prie karščio palaipsniui, tai labai svarbu vyresnio amžiaus žmonėms bei turintiems antsvorį.
• Kuo daugiau laiko praleiskite vėsesnėse patalpose.

Gerkite dažniau nei troškina:

• Gerti geriausiai tinka stipresnės mineralizacijos be angliarūgšties vanduo (mineralinis, mineralizuotas ar pasūdytas).
• Venkite alkoholio, skysčių su kofeinu, gėrimų su cukrumi ar saldikliais, nes šie gėrimai skatina vandens pašalinimą iš organizmo.
• Negerkite iš karto daug, geriau gerkite nuolat ar reguliariai po truputį, nelaukiant kol ims kankinti troškulys (pajutus troškulį, organizmas jau būna šiek tiek dehidratuotas).
• Jei išgėrėte pakankamai daug skysčių, o troškulio pojūtis nepraeina, jį geriau malšinkite drungnu vandeniu ar arbata arba vandeniu su citrinos sultimis, arba gerkite vandenį kuo ilgiau jį išlaikant burnoje, kad susidrėkintų visa burnos ertmę, arba tik paskalaukite gerklę vandeniu.
• Gėrimai su ledu karštyje taip pat nemalšina troškulio, o gerdami ledinį skystį galite peršalti, nes toks gėrimas atšaldo gerklę ir skrandį, o troškulio pojūtis sugrįžta greitai ir karštį iškęsti (pakelti) tampa dar sunkiau.
• Troškulio nemalšina ir pienas.
• Atsigaivinti labiausiai tinka vaisių ir daržovių sultys ir arbatos.

Valgykite saikingai ir lengvai virškinamą maistą:

• Valgykite tik lengvai pasisavinamą maistą, o geriausia – daug vaisių ir daržovių.
• Valgykite daugiau skystų produktų, lengviau pasisavinamų liesų pieno produktų.
• Nevalgykite riebaus ir sunkiai virškinamo maisto.