Renginiai

Tūkstančiai kvepiančių produktų naudojami visame pasaulyje. Daugelis jų turi natūralių ir sintetinių kvapiųjų medžiagų, kurių tikslas – suteikti malonius aromatus: kūno losjonams, šampūnams, skalbinių plovikliams, oro gaivikliams, dezinfekavimo priemonėms ir t.y. Tačiau sintetinės kvapiosios medžiagos yra lakios, jos gali neigiamai paveikti ne tik patalpų oro kokybę, bet ir sveikatą. Sintetiniai kvapai, daugiausia gaunami iš naftos, jie yra patys pigiausi, todėl plačiai naudojami ir yra vieni iš pagrindinių kvapų galinčių kelti pavojų sveikatai. Nepaisant sintetinių kvapų pramonės sėkmės, tyrimai parodė, kad sintetiniai kvepalai gali sukelti endokrininės-imuninės-neuro srities sutrikimus. Pavyzdžiui simptomai susiję su sintetinėmis kvapiosiomis medžiagomis: galvos skausmas, depresija ir migrena, padidėjęs odos ir kvėpavimo takų jautrumas, krūties vėžys ir policistinių kiaušidžių sindromas, toksinis poveikis kepenims ir skydliaukei, reprodukcinės problemos ir kt. Vienas iš kvapiųjų produktų mišiniuose dažnai randamų komponentų - sintetinis muskuso kvapas, kuris vis labiau pripažįstamas kaip endokrininės sistemos pažeidėjas. Austrijoje 2010 metais atliktas tyrimas, parodė, kad sintetinis muskusas ne tik dirgina kvėpavimo takus, bet naudojant kvapiuosius losjonus ir kvepalus, lemia jo patekimą į kraują. Ypatingai atsargioms, naudojant kvepalus, dėrėtų būtų nėščiosioms. Kadangi Švedijoje atliktas tyrimas parodė, kad moterys, kurios nėštumo metu dažnai kvepinosi,  kvepalų sintentinių komponentų buvo randama piene.

Tačiau reikėtų sakingai naudoti ne tik kvapnias asmens higienos priemones, bet ir pagalvoti ar išvis verta namus kvepinti brangiais, bet sveikatai pavojingais namų kvapais. Kadangi patalpų aplinkos kokybė turi įtakos mūsų sveikatai ir gerovei. Prasta patalpų oro kokybė turi įtakos daugeliui sveikatos pasekmių, įskaitant kvėpavimo takų ir širdies ir kraujagyslių ligas, alerginius simptomus, vėžį ir priešlaikinį mirtingumą. Namų kvepalų naudojimas yra pripažintas, kaip įvairių lakiųjų organinių junginių emisijų šaltinis patalpose.Ilgalaikis didelės lakiųjų organinės junginių koncentracijų poveikis, gali padidinti, prieš tai minėto, neigiamo poveikio sveikatai tikimybę. Negana to, šiuolaikiniai stebėjimai rodo, kad išsivysčiusiuose šalyse, vidutiniškai iki 90 % savo laiko praleidžiame uždarose patalpose, todėl itin svarbi jų oro kokybė. Ieškant sveikatai palankių, namų kvapus gerinančių priemonių, neretai žmonės pasirenka smilkalus. Nors kokybiškus smilkalus sudaro naturalūs ingredientai, kaip: 21 % (pagal svorį) žolelių ir medienos milteliai, 35 % kvapiosios medžiagos, 11 % lipnieji milteliai ir 33 % bambuko lazdelės. Smilkalų dūmuose yra kietųjų dalelių, dujų produktų ir daug organinių junginių. Vidutiniškai deginant smilkalus susidaro daugiau nei 45 mg/g sudegusių kietųjų dalelių, palyginti su 10 mg/g sudegusių cigarečių dalelių. Deginant smilkalus susidaro CO, CO2, NO2, SO2 ir kt., taip pat susidaro lakūs organiniai junginiai, tokie kaip benzenas, toluenas ir ksilenas, taip pat aldehidai ir policikliniai aromatiniai angliavandeniliai. Pavyzdžiui Azijos šalyse, kur budizmas ir daoizmas yra pagrindinės religijos, smilkalų deginimas yra kasdienė praktika. Įrodyta, kad oro tarša įvairiose šventyklose ir aplink jas turi žalingą poveikį sveikatai. Įkvėpus smilkalų dūmų, jie sukelia kvėpavimo sistemos sutrikimus. Todėl smilkalai nėra pats geriausias pasirinkimas. Norint, kad patalpų orų kokybė būtų palanki sveikatai, svarbu vėdinti patalpas. Retkarčiais patalpų orą galime atgaivinti natūraliais eteriniais aliejais, tačiau ir jais nederėtu piktnaudžiauti, ypatingai, tai atsargiai turėtų daryti alergiški asmenys.

Sintetinio namų kvapo „Cereria Molla” „Raspberry&Black Vanilla” sudedamųjų dalių analizė

Sudėtis:

2-(4-tert-butylbenzyl) propionaldehyde, 3-p-cumenBenzofuran-2-ylmethyl ketone, Butanediodione. It contains, among others components: more than 30% Ethanol, between 15-30% Parfum.

2-(4-tert-butylbenzyl) propionaldehyde - sintetinis lelijų kvapas. Pagal Europos Sąjungos patvirtintą suderintą klasifikaciją ir ženklinimą (ATP15), ši medžiaga gali pakenkti vaisingumui ir, kaip įtariama, gali pakenkti negimusiam vaikui. Nurodoma, kad ši medžiaga yra kenksminga prarijus, kenkia vandens gyvūnams ir sukelia ilgalaikį poveikį, dirgina odą ir gali sukelti alerginę odos reakciją.

3-p-cumenBenzofuran-2-ylmethyl ketone- informacijos apie šį cheminį junginį nerasta.

Butanediodione - yra klasifikuojamas kaip pavojinga medžiaga. Jis yra toksiškas įkvėpus, gali sudirginti odą ir pažeisti akis susilietus, o prarijus yra kenksmingas. Garų poveikis buvo susijęs su obliteruojančiu bronchiolitu – reta ir gyvybei pavojinga negrįžtamosios obstrukcinės plaučių ligos forma, kai bronchioles (smulkias kvėpavimo takų šakeles) suspaudžia ir susiaurėja dėl fibrozės (randų audinio) ir (arba) uždegimo.

Pranešimą parengė Šiaulių miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro specialistė,

vykdanti visuomenės sveikatos stiprinimą

Karolina Sankauskaitė

Literatūra

1. Lin Z., Huang B., Ouyang L. ir kt. (2022). Synthesis of Cyclic Fragrances via Transformations of Alkenes, Alkynes and Enynes: Strategies and Recent Progress. Molecules. 2022;27:3576. doi: 10.3390/molecules27113576.

2. Patel S. (2017).  Fragrance compounds: The wolves in sheep’s clothings. Med. Hypotheses. 2017;102:106–111. doi: 10.1016/j.mehy.2017.03.025.

3. Clausen P.A., Frederiksen M., Sejbæk C.S. ir kt. (2020). Chemicals inhaled from spray cleaning and disinfection products and their respiratory effects. A comprehensive review. Int. J. Hyg. Environ. Health. 2020;229:113592. doi: 10.1016/j.ijheh.2020.113592.

4. Witorsch R.J., Thomas J.A. (2010).  Personal care products and endocrine disruption: A critical review of the literature. Crit. Rev. Toxicol. 2010;40:1–30. doi: 10.3109/10408444.2010.515563.

5. Hutter H.P., Wallner P., Moshammer H., Hartl W., Sattelberger R., Lorbeer G., Kundi M. Synthetic musks in blood of healthy young adults: Relationship to cosmetics use. Sci. Total Environ. 2009;407:4821–4825. doi: 10.1016/j.scitotenv.2009.05.026.

6. Lai H.K., Kendall M., Ferrier H. ir kt. (2004). Personal exposures and microenvironment concentrations of PM2.5, VOC, NO2 and CO in Oxford, UK. Atmos. Environ. 2004;38:6399–6410. doi: 10.1016/j.atmosenv.2004.07.013.

7. N. Carslaw A new detailed chemical model for indoor air politūron, Atmos. Environ., 2007, 41 , 1164 —1179.

8. Ta-Chang L., Krishnaswamy G.,Chi D.S. (2008). Incense smoke: clinical, structural and molecular effects on airway disease. Clin Mol Allergy. 2008; 6: 3. Published online 2008 Apr 25. doi: 10.1186/1476-7961-6-3

9. Lignell S., Darnerud P.O., Aune M., Cnattingius S., Hajslova J., Setkova L., Glynn A. Temporal trends of synthetic musk compounds in mother’s milk and associations with personal use of perfumed products. Environ. Sci. Technol. 2008;42:6743–6748. doi: 10.1021/es800626n.