Renginiai

Apatinio ir viršutinio žandikaulių dantų kontaktavimas, kuris pasireiškia dantų trynimu, griežimu ar stipriu sukandimu apibūdinimas žodiu „bruksizmas”, kuris yra kilęs iš graikiško žodžio brychein, pastarasis  ir reiškia „dantų griežimą”.  Dantų griežimas gali pasireikšti ir naktį ir dienos metu. Pavyzdžiui stiprus dantų sukandimas būdingas dienos metui, bet pastarąjį galime kontroliuoti, kadangi dienos metu esame sąmoningi. Miegant būdingesnis - dantų griežimas, kurį lydi tokie požymiai ir simptomai, kaip: dantų dilimas, apatinio žandikaulio raumenų skausmas, sunkumas išsižioti pabudus bei galvos skausmas. Daugumą žmonių griežiančiu dantimis, ypatingai naktį, net neįtaria, tai atliekantys. Tai iliustruoja ir statistiniai duomenys, kurie rodo, kad naktį dantimis griežia iki 85% suaugusių žmonių, tačiau žinančių, kad griežia dantimis yra tik apie 5-20% žmonių. Taigi, kokie yra pagrindiniai požymiai rodantys, kad griežiate dantimis bei kada vertėtų sunerimti?

• Pirmąjį požymį jau įvardijome truputį anksčiau, tai DANTŲ DILIMAS. Ar Jūsų dantys pažeisti bruksizmo galite paprasčiausiai pamatyti, pasižiūrėję į dantų kandamuosius kraštus. Jei danties emalis pažeistas, ir vietoj jo matosi tamsesnės spalvos dentinas, yra tikimybė, kad griežiate dantis. Tačiau tai nėra lemiamas bruksizmo požymis, nes dantys gali dėvėtis valgant rūgštų maistą (erozija) arba netinkamai juos valant (dantų abrazija). Bet dantų nusidėvėjimas, vienaip ar kitaip, jau yra požymis rodantis, kad metas apsilankyti pas odontologą ir išsiaiškinti tikrąją dantų dilimo priežastį.
• APATINIO ŽANDIKAULIO AR DANTŲ SKAUSMAS vos tik pabudus ryte.  Skausmas byloja, kad visą įtampą ir stresą sukauptą dieną išliejote naktį ant savo dantų - jais grieždami ar labai stipriai sukasdami.
• RESTAURACIJŲ NELAIKYMAS. Žmonėms, kurie griežia dantimis kylą dar viena papildoma problema, plombų ir kitų restauracijų tarnavimo laikas gerokai sutrumpėja, kadangi jos neatlaiko per didelio krūvio burnoje Todėl jei krenta plombos, skilinėja vainikėliai ar net nuosavi dantys, tai gali būti taip pat požymis, kad Jūsų dantys, Jums to nenutuokiant, žaloja vieni kitus.
• EMALIO IŠTRUPĖJIMAS DANTŲ KAKLELIO SRITYJE (abfrakcijos), atsiranda veikiant stiprioms sąkanžio jėgoms, tempimas koncentruojasi kaklelio srityje, atsiranda lenkimo jėgos, kurios lemia emalio ištrupėjimą. Bruksizmas - viena pagrindinių abfrakcijos atsiradimo priežasčių.
• DANTŲ IŠVAIZDOS POKYČIAI. Jei dantimis griežiate ne vieną dešimtmetį, akivaizdžiai sutrumpėja dantų aukštis, kadangi jie tiesiog nudildomi ir negana to, dėl emalyje atsiradusių mikro įtrukimų dantys taip pat linkę daug sparčiau prarasti natūralų baltumą, kadangi  pažeistame paviršiuje pigmentai kaupiasi greičiau.
• NEĮPRASTI GARSAI. Jei jūsų artimieji, Jums tarp kitko užsiminė, kad miego metu skleidžiate keistus garsus, ir ne, tai nėra knarkimas ar kalbėjimas per miegus, tai dar vienas požymis, kad verta sunerimti, kadangi dantims trinantis stipria jėga vienas į kitą, sklinda tikrai ausiai neįprasti garsai... Taigi, jei įkylą bent menkiausias įtarimas ar bent su vienu iš aukščiau išvardytu punktu susidūrėte, pravartu apsilankyti pas odontologą ir išsiaiškinti ar Jūsų dantys nėra pažeisti bruksizmo.

Ir pabaigai, pateiksime vieną iš pagrindinių priežasčių, kodėl dauguma mūsų griežiame dantimis. Analizuojant pastarųjų 5 metų klinikinius tyrimus bei apžvalgas, publikuojamas elektroninėse mokslinių duomenų bazėse, galima daryti išvadą, kad didžiausią įtaką bruksizmo atsiradimui turi du faktoriai - žmogaus nerimas ir jautrumas stresui. Tačiau tikriausiai susimąstėt, kaip stresas ir dantų griežimas gali turėti ką nors bendrą? Manoma jog bruksizmo metu atliekami judesiai padeda išlaisvinti emocinę įtampą ir paverčia ją fizine, tokiu būdu kompensuojami laikini ar nuolatiniai psichologiniai sutrikimai. Panašiai, kaip streso metu griebiamės fizinės veiklos: bokso, treniruoklių salės ar panašiai, tik tai darome valingai, priešingai nei naktį  grieždami dantimis. Todėl ne veltui, visame pasaulyje pastaruoju metu emocinei sveikatai skiriamas didžiulis dėmesys – tai daroma tikslingai, kadangi mūsų emocinė sveikata yra neatsiejama nuo fizinės sveikatos ir atvirkščiai... Rūpinkimės savimi, nenumokime ranka net į mažus sveikatos sutrikimus!

Žmogus, kuriam skauda dantį, laiko laimingais visus, kurių dantys sveiki.

( Džordžas Bernardas Šo)

Parengta remiantis mokslinėmis publikacijomis (žiūrėti čia).

Visuomenės sveikatos specialistė,

vykdanti visuomenės sveikatos stiprinimą

burnos sveikatos stiprinimo srityje

Karolina Sankauskaitė