Naujienos

Atšilus orams ir vis daugiau laiko praleidžiant gamtoje, dažnai neatsakingai elgiantis, sukeliamas gaisras. Todėl ugniagesiams gelbėtojams prasideda pats darbymetis. Padaugėja iškvietimų dėl deginamos žolės, neprižiūrimų laužaviečių ar atstumo nuo pastatų nesilaikymo. Valstybinė priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba įspėja, kad nuo degančios žolės ar neprižiūrimos degančios augalinės kilmės krūvos ugnis dažnai persimeta į miškus, durpynus, sodybas ar ūkinius pastatus.

Dažniausiai gaisrus sukelia neatsargūs poilsiautojai, grybautojai ir uogautojai, numetę nuorūką, degtuką arba palikę neužgesintą laužą. Miške, kur yra daug greitai užsiliepsnojančių medžiagų (sausos žolės, spyglių, dervingų medžių šakelių, sausų samanų), kur gausu deguonies prisotinto oro, viskas dega daug sparčiau, todėl liepsnos šaltinį reikia užgesinti daug rūpestingiau negu įprastai. Laužus galima kurti tik specialiai įrengtose poilsiaviečių laužavietėse, kurios pažymėtos atitinkamu ženklu, apsuptose iš visų pusių ne siauresne kaip 0,5 metro mineralizuota zona, t.y. iki nedegančio grunto pašalintos miško paklotės juosta. Arti laužavietės neturi būti sausos žolės, medžių, durpingo grunto ar kitokių degių medžiagų. Negalima kurti didelių laužų, kai pučia stiprus vėjas, nes žiežirbos gali uždegti šalia esančius medžius. Esant sausam ir karštam orui, kūrenti  miške laužus draudžiama. Išvykstant būtina įsitikinti, kad laužas gerai užgesintas. Patikimiausia žarijas užgesinti vandeniu arba užberti žemėmis.

 Dėl žolės gaisrų gali nukentėti ir patys žmonės bei jų turtas. Bet didžiausia žala padaroma gamtai. Privaloma atsižvelgti ir į tai, kad deginant žolę pažeidžiamas paviršinis humuso sluoksnis, žūsta augalai, jų sėklos, sudygusių sėklų daigai, pradedančių kaltis vertingų augalų ūgliai, vabzdžiai, driežai, ežiai, zuikiai, perintys paukščiai, jų jaunikliai ir perimvietės.

Taip pat primename, kad deganti sausa pievos paklotė išskiria toksiškas dujas ir įvairias sveikatai kenksmingas kietąsias daleles, kurių sudėtyje yra suodžių, dervų, nesudegusių medžiagų bei neorganinių atliekų, tiesiogiai gadinančių sveikatą.

Dar viena su žmogaus veikla susijusi gaisrų miškuose priežastis – automobiliai ir kitos transporto priemonės. Kibirkštys, lekiančios iš automobilių, traktorių, miškovežių ir kitų transporto priemonių variklių arba netvarkingų išmetamųjų vamzdžių, gali uždegti sausą miško paklotę. Tad per sausrą į mišką geriau nevažiuoti.

Pagrindiniai dalykai dėl žolės deginimo:
1. Draudžiama surinktus (sugrėbtus) Augalus, jų dalis ar krūvas deginti miške, aukštapelkėse, durpingose vietose ar vietovėse, esančiose arčiau kaip 50 metrų nuo miško, aukštapelkės ar durpingos vietos, taip pat miestuose ir miesteliuose (išskyrus laužų kūrenimą, laužų kūrenimui nustatytose vietose).
2. Draudžiama deginti ražienas, taip pat nenupjautą ir nesurinktą (nesugrėbtą) žolę, nendres, javus ir kitas žemės ūkio kultūras, taip pat nenupjautus ar nenukirstus sumedėjusius augalus, išskyrus laukinių augalų deginimo atvejus, numatytus Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo nustatyta tvarka patvirtintuose gamtotvarkos planuose.
3. Draudžiama kartu (ar atskirai) su surinktais (sugrėbtais) Augalais ar jų dalimis deginti bet kokias buitines, pramonines ir kitas atliekas, išskyrus atvejus, kai deginama mediena neapdorota jokiomis cheminėmis medžiagomis (dažais, lakais, klijais, impregnuojančiomis medžiagomis ir t. t.).
4. Sausą žolę, nendres, nukritusius lapus, šiaudus, laukininkystės, daržininkystės, augalinės kilmės liekanas lauko sąlygomis leidžiama deginti tik surinktas (sugrėbtas) į krūvas, kai nėra galimybių jų kompostuoti (arba kompostavimas gali sąlygoti augalų kenkėjų plitimą) ar kitaip panaudoti, ne arčiau kaip 30 metrų nuo statinių. Deginimas turi būti nuolat stebimas, jį baigus, smilkstančią ugniavietę privaloma užgesinti užpilant vandeniu, smėliu ir pan.
5. Taip pat, tėveliai turi priminti savo vaikams , kad už žaidimą su ugnimi, gaisro sukėlimą gresia piniginės baudos.

Prisiminkite, kad nesilaikant saugumo reikalavimų ugnis gali išplisti ir tapti nevaldoma, o ugnies sukelti nuostoliai gali būti nesusiskaičiuojami.

Jeigu pastebėjote degant žolę, nieko nelaukite, jeigu yra galimybė pasistenkite užgesinti ją patys, kol liepsna neišplito į didesnius plotus: užtrypkite kojomis, užpilkite vandeniu ar smėliu, bet jeigu matote, kad su ugnimi nepavyks susitvarkyti kvieskite ugniagesius gelbėtojus bendruoju pagalbos telefonu 112.

Parengė Miglė Klimaitė

Šiaulių miesto savivaldybės

visuomenės sveikatos stiprinimo specialistė