Naujienos

Gruodžio 1-ąją minima Pasaulinė AIDS diena, kurią 1988 metais inicijavo Pasaulio sveikatos organizacija. Pasaulinės AIDS dienos simbolis – raudonas kaspinas, kurį sukūrė dvylika Niujorko menininkų, siekdami kovoti su užsikrėtusiųjų žmogaus imunodeficito viruso infekcija (ŽIV) stigmatizacija ir diskriminacija. Menininkai ieškojo simbolio, kuris galėtų visame pasaulyje suvienyti žmones kovoje su ŽIV, parodyti solidarumą ŽIV užsikrėtusiems ir priminti tuos, kurie mirė nuo ligų, susijusių su įgytu imonodeficito sindromu (AIDS).

Šių metu Pasaulinės AIDS dienos tema – „Eikite teisių keliu: mano sveikata, mano teisė!“ kviečia visus žmones, nepriklausomai nuo jų lyties, amžiaus, rasės, seksualinės orientacijos, socialinės padėties ar kitų aplinkybių, laikytis pagrindinio principo – sveikata turi būti užtikrinta kiekvienam žmogui.

Pasaulio šalių tikslas – iki 2030 m. pasiekti, kad 95 proc. visų užsikrėtusiųjų ŽIV pasaulyje žinotų, kad yra užsikrėtę ŽIV, 95 proc. užsikrėtusiųjų būtų gydomi bei 95 proc. gydomų asmenų pasiektų gerus rezultatus, t. y. būtų nuslopintas viruso dauginimasis ir jo koncentracija kraujyje.

Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja, kad kiekvienas, kuriam gali kilti rizika  užsikrėsti ŽIV, turėtų pasitikrinti. Žmonės, kuriems kyla didesnė rizika užsikrėsti ŽIV, turėtų siekti išsamios ir veiksmingos ŽIV prevencijos, tyrimo ir gydymo paslaugų. ŽIV infekcija gali būti diagnozuota naudojant paprastus ir nebrangius greituosius diagnostinius testus, taip pat savikontrolinius testus. Svarbu, kad teikiant ŽIV testavimo paslaugą būtų laikomasi sutikimo, konfidencialumo, konsultavimo, teisingų rezultatų ir ryšio su gydymu ir kitomis paslaugomis principų.

Dėl ŽIV rekomenduojama pasitikrinti:

• asmenims, turėjusiems lytinių santykių su užsikrėtusiais ŽIV;
• asmenims, vartojantiems narkotines medžiagas;
• vyrams, turintiems lytinių santykių su vyrais;
• asmenims, turintiems vieną ir daugiau atsitiktinių lytinių partnerių per mėnesį;
• sergantiems sifiliu, gonorėja, chlamidioze ir lytinių organų pūsleline;
• asmenims, patyrusiems lytinę prievartą;
• tikslinėms grupėms (jūreiviai, tolimųjų reisų vairuotojai, viešąjį saugumą užtikrinantys tarnybų pareigūnai, medikai ir kt.).

ŽIV plitimo būdai:

• lytinių santykių metu;
• per kraują (parenterinis): dalijantis užkrėstais švirkštais ar adatomis (pvz., vartojant narkotikus), perpilant kraują, atliekant invazines procedūras nesteriliais įrankiais;
• ŽIV užsikrėtusi motina gali užkrėsti savo vaiką nėštumo, gimdymo metu arba žindant;
• ŽIV neužsikrečiama naudojantis tuo pačiu tualetu, baseinu, indais ar per vabzdžių (pvz., uodų, erkių) įkandimus.
• ŽIV neperduodamas per kasdienius kontaktus, pvz., rankos paspaudimą sveikinantis ar apsikabinant.

Nors ŽIV infekcija šiuo metu nėra išgydoma, nuoseklus ir tinkamas vaistų vartojimas gali žymiai sulėtinti ligos progresavimą, užkirsti kelią rimtoms komplikacijoms – tokioms kaip AIDS – ir užtikrinti gerą savijautą bei išlaikyti darbingumą. Be to, tinkamas gydymas ne tik gerina paciento gyvenimo kokybę, bet ir sumažina užsikrėtimo riziką aplinkiniams, nes gali žymiai sumažinti viruso kiekį kraujyje ir taip apsaugoti nuo tolesnio plitimo. Lietuvoje ŽIV gydymas yra kompensuojamas iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų (PSDF), todėl asmenys, sergantys ŽIV, gali gauti reikalingą gydymą ir užtikrinti savo sveikatos priežiūrą be didelių finansinių sunkumų.

Kuo ŽIV skiriasi nuo AIDS?

ŽIV ir AIDS dažnai yra painiojami. ŽIV vadinamas virusas (ŽIV ligos sukėlėjas), kuris, patekęs į žmogaus organizmą, naikina baltuosius kraujo kūnelius (T-limfocitus), imuninėje sistemoje atliekančius labai svarbų vaidmenį kontroliuojant (įspėjant ar stabdant) infekcijas. ŽIV sukelia ŽIV ligą, kuri turi stadijas: inkubacinis periodas; ūminės ŽIV infekcijos sindromas; lėtinė besimptomė infekcija; simptominė ŽIV liga; įgytas imuniteto nepakankamumo sindromas – AIDS.

2024 m. ŽIV infekcijos situacija Lietuvoje:

Naujausiais NVSC stebėsenos duomenimis, šiemet per dešimt mėnesių registruotų ŽIV atvejų mažiau nei pernai per tą patį laikotarpį:

• 2024 m. Lietuvoje (per 10 mėnesių) registruota 142 ŽIV infekcijos atvejų, kas 1,5 kartu mažiau nei per tą patį laikotarpį 2023 m.;
• Pagal galimą užsikrėtimo būdą kas antras šiemet registruotas ŽIV atvejis, infekcija užsikrėtė per lytinius santykius: dauguma (64) heteroseksualių, 21 - homoseksualių santykių metu bei 14 asmenų užsikrėtė vartodami švirkščiamuosius narkotikus, kitų  43 asmenų galimas ŽIV užsikrėtimo būdas nenustatytas; 
• 2024 m. ŽIV registruota 42 (29 proc.) užsienio šalių piliečiams;
• Daugiausiai užsikrėtusiųjų ŽIV nustatyta 30 - 44 metų amžiaus grupėje (56 proc.).

Minint pasaulinę AIDS dieną primename, jog neįkainojamą reikšmę turi ankstyva ŽIV diagnostika, kuri leidžia apsaugoti kitus asmenis nuo užsikrėtimo. Šiuo tikslu raginame pasitikrinti dėl ŽIV, ypač tuos, kurie priklauso rizikos grupėms.