Naujienos

Paauglystė tiek tėvams, tiek pačiam paaugliui – tikras išbandymų metas. Vaikai greitai keičiasi ir tėvai ima jausti, jog jie nebėra tokie artimi, kokie buvo. Šiuo sudėtingu laikotarpiu, paauglys pasineria į savo identiteto paieškas, taip pat jo tikslas – atrasti savo vietą sociume. Šios paieškos nėra lengvos ir jaunuoliai dažnu atveju maištauja, todėl tėvai ima nerimauti, ar jų atžala nepradėjo vartoti narkotinių medžiagų. Ši situacija sudėtinga, nes pasikeitęs elgesys (nuotaikos svyravimas, privatumo troškimas, nenoras įsitraukti į šeimą) gali būti būdingas ir paauglystės laikotarpiu.

Vieni iš rizikos faktorių, lemiančių vaiko norą eksperimentuoti psichoaktyviosiomis medžiagomis – tai jaunuolio draugai ir aplinka. Pastebima, kad jaunuolis palaipsniui atsiriboja nuo šeimos, nebenori skirti tėvams laiko, jam nebeįdomios tradicijos ir šventės, pradeda nesisekti mokslai, laisvalaikis kardinaliai pasikeičia, taip pat paauglys pasidaro perdėtai irzlus, piktas ir viskuo nepatenkintas – įspėjamieji požymiai, kad galimai (ne)reguliariai vartojamos psichoaktyviosios medžiagos. Jaunuoliai puikiai supranta, kad psichoaktyvių medžiagų vartojimas nėra legalus, todėl įvairiausiais būdais tai bando slėpti.

Tėvams svarbu žinoti, kokie požymiai gali išduoti, kad vaikas pradėjo vartoti ar jau vartoja svaiginančias medžiagas.

1. Bendri požymiai, kad vaikas galimai vartoja psichoaktyviąsias medžiagas:

* Problemos mokykloje – pamokų praleidinėjimas be pateisinamos priežasties, staigus nebesidomėjimas mokyklos veikla, rezultatų kritimas ir pan.
*  Fizinės sveikatos problemos – energijos ir motyvacijos stoka bet kokiai veiklai, svorio kritimas ar priaugimas, paraudusios akys ir pan.
* Elgesio pokyčiai – perdėtas draudimas šeimos nariams įeiti į paauglio kambarį, slapstymas ar melavimas, kur išeina ir su kuo susitinka, taip pat gali būti drastiški elgesio ir santykių pokyčiai su šeimos nariais ir draugais. 
* Finansinė situacija – pinigų prašymai, reikalavimai be jokio pagrįsto paaiškinimo arba staigus jų atsiradimas, gali prasidėti vagystės iš šeimos narių ar net daiktų dingimas iš namų.

2. Vaiko fiziniai ir psichiniai požymiai pagal psichoaktyvios medžiagos poveikį:

* Požymiai, kad jaunuolis vartoja stimuliuojančias psichoaktyviąsias medžiagas (pvz., kokainas, krekas, ekstazi, amfetaminas ir kt.). Psichiniai požymiai: pasitenkinimo, euforijos pojūtis, pasitikėjimo savimi antplūdis, agresyvumas, judrumas, nemiga, dirglumas, haliucinacijos, nerimas, panika, dezorientacija, apatija. Fiziniai požymiai: energijos ir budrumo antplūdis, išsiplėtę vyzdžiai, padažnėjęs kvėpavimas, širdies ritmas, padidėjęs kraujospūdis, pakilusi temperatūra, padidėjęs prakaitavimas, hiperaktyvumas. Perdozavus – traukuliai, insultas, širdies nepakankamumas.

* Požymiai, kad jaunuolis vartoja slopinančias psichoaktyviąsias medžiagas (pvz., opiatai, raminamieji ir migdomieji vaistai, alkoholis ir kt.). Psichiniai požymiai: apatija, nerišli kalba, sumažėjęs nerimas ir įtampa, po didelių dozių jaučiama euforija, atsipalaidavimas, numalšinamas skausmas. Išsivysto fizinė ir psichinė priklausomybė. Fiziniai požymiai: susitraukę vyzdžiai, sulėtėję judesiai, prakaitavimas, mieguistumas, traukuliai, neįmanoma susikaupti, sumažėja fizinis aktyvumas, sulėtėja pulsas, kvėpavimas, atsiranda niežulys, sausa burna, galimas pykinimas, vėmimas, rūkant galimi kvėpavimo sutrikimai. Perdozavus – slopinamas kvėpavimas, gali ištikti mirtis.

* Požymiai, kad jaunuolis vartoja haliucinogenus (pvz., kanapės, marihuana, hašišas, kanapių ekstraktas, meskalinas, solventai (lakūs tirpikliai, LSD ir kt.), taip pat pastos, klijai, milteliai, dažai, nagų lakas, benzinas ir kt.). Psichiniai požymiai: „kelionės“: vizualinės arba klausos haliucinacijos, bloga orientacija aplinkoje, pakitęs mąstymas ir suvokimas, pakitusi klausa, skonis, uoslė ir jutimas – užuodžiami garsai ir jaučiamos spalvos. Iškreipti realybės vaizdiniai, prarasta nuovoka, orientacija, naujai išgyvenami seni įvykiai, išgąstis, baimė, siaubas ar panika. Fiziniai požymiai: išsiplėtę akių vyzdžiai (nebūtinai), negalavimas, išraudimas, padidėjęs kraujo spaudimas, suaktyvėjusi širdies veikla, silpnumas, svaigulys, karštligiškas drebulys, abejingumas fiziniams pojūčiams, skausmo nejautimas, agresija, nesiorientavimas aplinkoje, negalėjimas pajudėti.

* Mišrus poveikis. Gali pasireikšti slopinimo, stimuliavimo ar haliucinogeninio veikimo požymių, pasireikšti mieguistumo, sąmonės slopinimo ir stipraus sujaudinimo būklių kaitaliojimasis. Dažnas stimuliuojančio ir haliucinogeninio poveikio derinys, kai juntamas ne tik energijos antplūdis, bet ir pakinta aplinkos, kvapų, spalvų suvokimas, atsiranda haliucinacijos, baimė.

PREVENCIJA:

1. BENDRAVIMAS. Bendrauti reikia visada, ne tik, kai kyla įtarimų dėl vartojimo. Jeigu atsitiko taip, kad vaikas galimai vartoja kvaišalus, tai tėvai turi pasiruošti pokalbiui, suplanuoti tinkamą laiką, pagalvoti, ką ir kaip klausti, kokie gali būti atsakymo variantai bei nuspręsti, kokia bus jų pozicija. Tėvai turi būti „pasikaustę“, vadinasi, reikia išstudijuoti informaciją apie psichoaktyviąsias medžiagas, rūšis, poveikį bei žalą. Jeigu tėvų informacija bus neteisinga ir klaidinanti, jaunuoliai ne tik neklausys, bet dar labiau atsiribos. Pokalbio su jaunuoliu metu, tėvai turi palaipsniui prieiti prie kvaišalų temos. Visada yra tikimybė, kad vaikui nerimą kelia kitos problemos, kurios nesusijusios su psichoaktyviosiomis medžiagomis. Pokalbis neturi būti smerkiantis! Jeigu tėvai pasirinks puolimo ir kaltinimo taktiką, tikėtina, jog šis visiškai atsiribos nuo tėvų. Kartais tėvai prieš pokalbį ieško įrodymų vaiko kambaryje, tačiau šito daryti nepatariama, nes tai gali sukelti vaiko pykčio protrūkį ir nepasitikėjimo jausmą, ypač, jeigu jis tikrai nevartoja kvaišalų.
2. IŠKLAUSYMAS. Tėvai turi būti geri klausytojai, kad vaikas galėtų išsipasakoti apie savo problemas, apie kitų paauglių patiriamą spaudimą, ir palaikyti už pastangas tam priešintis.
3. TEIGIAMO PAVYZDŽIO RODYMAS. Tėvai turi prisiminti, kad jų pačių alkoholio vartojimas vaikams matant, turi įtakos jo norui eksperimentuoti psichoaktyviosiomis medžiagomis. Jeigu vaikui nuo mažens susidarys įspūdis, kad alkoholis – neatsiejama švenčių dalis, o išgėrinėjimai savaitgaliais ir per atostogas – atsipalaidavimo būdas, tikėtina, kad šis vaizdas jaunuolį pastūmės pabandyti. Reikia prisiminti, kuo anksčiau vaikas pradės vartoti alkoholį, tuo didesnė tikimybės, kad jis išbandys ir narkotines medžiagas.
4. TARPUSAVIO RYŠIO STIPRINIMAS. Stiprus ir tvirtas ryšys tarp vaikų ir tėvų – ne tik sumažins paauglystėje kilusias problemas, bet ir psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo riziką.

Tėvai turi domėtis, bendrauti ir stebėti vaikus, kad laiku būtų užkirstas kelias kvaišalų vartojimui. Bet jeigu taip atsitiko, kad nepilnametis pradėjo piktnaudžiauti psichoaktyviosiomis medžiagomis, o tėvai nepajėgūs padėti, būtina kreiptis pagalbos į specialistus, kol vaikui neišsivystė priklausomybė.

Informacija parengta remiantis:

1. Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas (2020). Naujos psichoaktyviosios medžiagos. Prieiga per internetą: https://ntakd.lrv.lt/uploads/ntakd/documents/files/FINAL%20NTAKD%20brosiura%20web.pdf
2. Alcohol and Drug Foundation. Identifying drug use. Prieiga per internetą:
   https://adf.org.au/talking-about-drugs/parenting/identifying-drug-use/
3. Mayo Clinic (2017). Drug addiction (substance use disorder). Prieiga per internetą: https://www.mayoclinic.org/diseases-conditions/drug-addiction/symptoms-causes/syc-20365112

Informaciją parengė
Šiaulių miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro
Visuomenės sveikatos stiprinimo skyriaus
specialistė Renata Jadlauskienė