Naujienos

Tikėtina, kad tik maža dalis žmonių nežino ar nėra girdėję sąvokos „meditacija“. Vieni yra patyrę meditacijos praktikai, kiti tik pradeda, kai kas galvoja išbandyti, bet nežino, kiek tai naudinga, dar vieni meditaciją tapatina su religija, o dar viena dalis mano, jog tai tik dar vienas mados „klyksmas“. Visgi, meditacijos atsiradimo datos negalima įvardinti, tačiau manoma, kad ji yra tokia pat sena kaip ir žmonija.

Žmonės medituoja tūkstančius metų, dažnai kaip dvasinės praktikos dalį. Tačiau pastaraisiais metais meditacija tapo populiariu metodu, padedančiu žmonėms valdyti stresą ir pagerinti bendrą savijautą, o daugybė tyrimų rodo, kad tai yra veiksminga. Psichologai nustatė, kad meditacija teigiamai keičia mūsų smegenis, pagerindama psichinę ir fizinę sveikatą.

Meditacija yra praktika, kuri lavina dėmesį ir sąmoningumą. Jos tikslas yra pasiekti sąmonės stabilią būseną, kuri būtų aiški ir emociškai rami. Įrodyta, kad meditacija suteikia daug naudos. Nors tai gerai žinoma kaip streso ir nerimo mažinimo technika, tačiau tyrimai rodo, jog taip pat pagerina nuotaiką, skatina sveikus miego įpročius bei pagerina kognityvinius įgūdžius. Tai yra kasdienis procesas, kai yra lavinamas protas, sutelkiamas dėmesys ir nukreipiamos mintys. Ji susideda iš technikų ir pratimų, kurių dėka žmogus valdo ir kontroliuoja savo sąmonę, jausmus ir mintis.

Meditacijos nauda sveikatai:

1. Streso sumažinimas. Tai yra viena iš dažniausių priežasčių, kodėl žmonės pradeda medituoti. Stresas padidina hormono kortizolio kiekį, o tai sukelia uždegiminių cheminių medžiagų (citokinų) išsiskyrimą. Stresas gali sutrikdyti miegą, padidina depresijos ir nerimo atsiradimo riziką, kraujospūdį, taip pat gali sukelti nuovargį ir „miglotą“ mąstymą. Meditacija pagerina su stresu susijusių būklių simptomus, įskaitant dirgliosios žarnos sindromą, potrauminio streso sutrikimą ir fibromialgiją.
2. Nerimo kontrolė. Meditacija gali padėti sumažinti nerimą ir pagerinti streso reaktyvumą bei įveikos įgūdžius. Įrodyta, kad meditacija taip pat veiksmingai mažina nerimo ir depresijos simptomus, kaip ir antidepresantai. Tai taip pat gali sumažinti uždegiminių citokinų kiekį, kuris gali prisidėti prie depresijos atsiradimo.
3. Gerina emocinę sveikatą ir nuotaiką. Kai kurios meditacijos formos gali sumažinti neigiamas mintis. Praktikuojant meditaciją, kuri paprastai apima sąmoningumą ir kontroliuoja kvėpavimą, pastebima, kad pasikeičia emocinė reakcija į situacijas.
4. Stiprina savimonę. Kai kurios meditacijos formos padeda geriau suprasti save ir santykius su aplinkiniais. Meditacijos praktikos ugdo kūrybiškesnius problemų sprendimo įgūdžius. Savistaba ir tinkama meditacijos rūšis gali padėti „pažinti save“. Tai gali būti kitų teigiamų pokyčių atskaitos tašku.
5. Padeda išlaikyti dėmesį. Meditacija gali sustiprinti gebėjimą nukreipti ir išlaikyti dėmesį. Ji gerina koncentraciją ir padeda būti „čia ir dabar“. Pastebima, kad protas dažnai svyruoja tarp praeities ir ateities. Dažnai nukeliame save į praeitį arba nerimaujame dėl ateities. Meditacija padeda „perkelti“ protą į dabarties akimirką.
6. Pagerinama atmintis. Pagerintas dėmesio išlaikymas, kuris įgyjamas reguliariai medituojant, pagerina atmintį ir suteikia „proto aiškumą“. Tai padeda kovoti ir su amžiumi atsiradusiu atminties sutrikimu ar demencija.
7. Padeda kovoti su priklausomybėmis. Meditacija lavina sąmoningumą ir gali padėti valdyti nepageidaujamus impulsus sukeliančius veiksnius. Tai gali padėti kovoti su priklausomybėmis, pakeisti netinkamos mitybos ar kitus nepageidaujamus įpročius.
8. Pagerina miegą. Įvairūs meditacijos metodai gali padėti atsipalaiduoti ir kontroliuoti mintis, kurios gali trukdyti kokybiškam miegui. Ši praktika gali sutrumpinti užmigimo laiką ir pagerinti miego kokybę.
9. Padeda kontroliuoti skausmą. Meditacija gali sumažinti skausmo suvokimą smegenyse. Tyrimai rodo, kad reguliari meditacija padeda veiksmingai valdyti lėtinį skausmą. Taip pat ši praktika gali padėti kontroliuoti lėtines ligas.
10. Kontroliuoja kraujospūdį. Reguliariai medituojančių asmenų kraujospūdis mažėja ne tik pačios meditacijos metu, bet ir apskritai. Transcendentinė meditacija ir dėmesingumu pagrįstas streso mažinimas gali kliniškai reikšmingai sumažinti sistolinį ir diastolinį kraujospūdį. Kraujospūdis yra vienas iš lengviausiai išmatuojamų fiziologinių kintamųjų, todėl lengvai galima patikrinti šios praktikos veiksmingumą. Tai gali sumažinti riziką susirgti širdies ir kraujagyslių sistemos ligomis. Pastebėta, kad meditacija gali duoti daug žadančių rezultatų, ypač kai ji derinama su sveikos gyvensenos įpročiais, tokiais kaip subalansuota mityba ir mankšta.

Meditacija gerina psichinę ir fizinę sveikatą. Meditacijos poveikis sveikatai grindžiamas proto ir kūno ryšio principu. Per pastaruosius keturis dešimtmečius meditacijos tyrimai sukūrė tvirtą pagrindą, įrodantį reikšmingą psichologinį, fiziologinį poveikį. Meditacija yra tai, ką kiekvienas gali padaryti, skirdamas vos kelias minutes per dieną, kad pagerintų savo psichinę ir emocinę sveikatą.

1. Jamil, A., Gutlapali, S. D., Ali, M., Oble, M. ir kt. (2023). Meditation and Its Mental and Physical Health Benefits in 2023. Prieiga per internetą: https://www.researchgate.net/publication/371699882_Meditation_and_Its_Mental_and_Physical_Health_Benefits_in_2023
2. Singh, P. K., Mishra, J. P., Singh, R. K. (2022). Effect of Meditation on Mental Health and Physical Health. Prieiga per internetą: https://www.ijnrd.org/papers/IJNRD2203078.pdf
3. Thorpe, M., Ajmera, R. (2023). 12 Science-Based Benefits of Meditation. Prieiga per internetą: https://www.healthline.com/nutrition/12-benefits-of-meditation

Informaciją parengė
Šiaulių miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro
Visuomenės sveikatos stiprinimo skyriaus
specialistė Renata Jadlauskienė