Naujienos
Kovas - storosios žarnos vėžio žinomumo mėnuo
Pasak specialistų, storosios žarnos vėžys yra vienas dažniausių. Nors Lietuvoje yra vykdoma storosios žarnos vėžio prevencinė programa skirta vyrams ir moterims nuo 50 iki 74 metų imtinai, tačiau ja naudojasi per mažai gyventojų. Šios rūšies vėžys simptomų neturi, o kai pacientai pastebi sveikatos sutrikimus, liga jau būna gerokai pažengusi.
Lietuvoje kasmet nustatoma apie 1700–1800 šio vėžio atvejų, maždaug 26–30 naujų atvejų 100 tūkst. gyventojų. Deja, tarp Rytų Europos šalių mūsų išgyvenamumo rodikliai yra vieni prasčiausių.
Svarbi genetika, tačiau gyvenimo būdas įtakos sveikatai turi daugiau
Vėžys išsivysto iš pakitusios žarnos gleivinės ląstelės – pirmiausia formuojasi darinys, kuris iš pradžių gali būti gerybinis, o vėliau supiktybėti. Nuo vieno centimetro dydžio darinio iki suvėžėjimo gali praeiti ir metai, ir keli. Nors yra nustatyta, kad sergamumas storosios žarnos vėžiu nuo 50 metų pradeda didėti, tai nereiškia, kad jaunesni žmonės negali juo irgi susirgti. Ypač pasitikrinti pagal profilaktines vėžio patikros programas bent 10 metų anksčiau nei rekomenduojama reikėtų tiems, kurių giminėje yra daug sergančių storosios žarnos vėžiu, mat gali pasitaikyti paveldimumo atvejų. Mokslininkai mano, kad daugiau įtakos vėžiui susiformuoti turi mūsų gyvenimo būdas. O tai reiškia, kad mes patys galime imtis priemonių sumažinti storosios žarnos vėžio atsiradimo riziką.
