Naujienos

Organų transplantacija pagerina gyvenimo kokybę, pailgina gyvenimo trukmę ir yra efektyviausias ir ekonomiškai naudingiausias gydymo būdas esant vidaus organų funkcijos nepakankamumui. Pagrindinė kliūtis transplantacijai – donorinių organų trūkumas. Organų trūkumo problemai spręsti įvairios šalys naudoja skirtingas strategijas ir donorystės modelius. Todėl transplantacijų rodikliai Europoje labai skiriasi. Ispanijoje donorystės rodikliai daugelį metų išlieka vieni didžiausių pasaulyje, prie lyderiaujančių šalių taip pat yra Kroatija, Prancūzija, Suomija, Portugalija. Deja, Lietuva yra priešingoje šio sąrašo pusėje.

 Galimai, viena to priežasčių – informuoto sutikimo modelis. Nuo 2000 m., kuomet buvo įteisinta Donoro kortelė (Informuoto sutikimo modelis), sutikimą dėl donorystės išreiškė tik 48 267 tūkst., tai yra 1.68 proc. Lietuvos gyventojų. Nuo to laiko mirė 549 asmenys turintys donoro kortelę, bet tik septyni iš jų galėjo tapti organų donorais. Efektyviais tapo tik 5, nes 2-jų donorų artimieji užginčijo mirusiojo valią (nors ir turėjo donoro kortelę). Tai reiškia, kad beveik visi buvę ir esami  donorai Lietuvoje tapo tik geros valios artimųjų dėka. Tačiau kitų šalių pavyzdžiai rodo, kad pasirinkimą artimiesiems itin palengvina numanomo sutikimo donorystės modelis. Šis modelis šiuo metu yra taikomas didžiojoje dalyje Europos valstybių, taip pat ir Ispanijoje. Tuo tarpu Lietuva ir dar septynios šalys naudoja informuoto sutikimo donorystės modelį.

Informuoto sutikimo ir numanomo sutikimo modelių skirtumai

Pagal Lietuvoje šiuo metu taikomą organų donorystės modelį, žmogus norintis po mirties tapti potencialiu organų donoru, turi pasirašyti sutikimą ir gauti Donoro kortelę. Tokį sutikimą galima pasirašyti Nacionalinio transplantacijos biuro organizuojamuose renginiuose, vaistinėse, gydymo įstaigose arba internetu. Tuo tarpu numanomo sutikimo donorystės modelyje, priešingai, visi šalies piliečiai yra laikomi potencialiais organų donorais, nebent išreiškė nesutikimą. Svarbu suprasti, kad žmogaus pasirinkimas šiuo atveju išlieka svarbiausias – visuomet yra paliekama galimybė rinktis – sutikti arba nesutikti, o prireikus ir pakeisti nuomonę.Tiek informuoto, tiek numanomo sutikimo atveju yra prašoma ir artimųjų raštiško sutikimo. Tačiau numanomas sutikimo modelis tarsi panaikina barjerą tiems asmenims, kurie palaiko organų donorystę, bet dėl tam tikrų priežasčių neturi laiko užpildyti raštiško sutikimo. Šis modelis padeda netekties akimirką artimiesiems apsispręsti dėl organų dovanojimo – jeigu asmuo būdamas gyvas neišreiškė nepritarimo, vadinasi jis organų donorystę palaiko ir neprieštarauja, kad jo organai būtų padovanoti.

Šiandien Donoro kortelė Lietuvoje yra būtina

Kadangi šiuo metu Lietuvoje vis dar galioja informuotas sutikimo modelis, donoro kortelė yra būtina, visiems asmenims pritariantiems organų donorystei. Tik taip jie gali išreikšti pritarimą ir palaikymą organų donorystei. Nors pati organų donoro kortelė, asmeniui pasirašiusiam sutikimą yra daugiau suvenyras, kadangi visi duomenys yra kaupiami duomenų bazėse ir kortelės su savimi nešiotis nebūtina. Tačiau ne tik išreikšti savo pritarimą, bet ir informuoti savo artimiausius šeimos narius apie savo apsisprendimą būtina. Informavę savo artimuosius ne tik užsisitikrinite, kad Jūsų sprendimas yra tvirtas, bet ir skleisitę žinutę apie organų donorystę.   Šiuo metu Lietuvoje donorais gali tapti visi pilnametystės sulaukę asmenys, kurie išreiškia sutikimą ir gauna donoro kortelę. Užpildyti prašymą galima internetu –ntb.lt svetainėje, taip pat visose gydymo įstaigose ir „Camelia“, „Eurovaistinės“ bei „Gintarinės vaistinės“ vaistinėse.

Literatūra

1. E.J. Johnson, D. Goldstein. (2003). Do defaults save lives? American Association for the Advancement of Science.

2. Council of Europe . Guide to the Quality and Safety of Organs for Transplantation. (2016) . 6th ed. European Directorate for the Quality of Medicines & HealthCare of the Council of Europe (EDQM); Strasbourg, France: pp. 16–334.

3, Girlanda R. Deceased organ donation for transplantation: Challenges and opportunities. (2016). World J. Transplant.  doi: 10.5500/wjt.v6.i3.451.