Naujienos

Pasaulinės sveikatos organizacijos duomenimis 2016 m. daugiau nei 1,9 milijardo suaugusiųjų,  turėjo antsvorio. Iš jų daugiau nei 650 milijonų buvo nutukę. Antsvoris ir nutukimas apibrėžiami kaip nenormalus arba per didelis riebalų kaupimasis, galintis pakenkti sveikatai. Pagrindinė nutukimo ir antsvorio priežastis yra energijos disbalansas tarp suvartojamų ir sunaudotų kalorijų. Antsvorio ir nutukimo paplitimas keičiasi su amžiumi. Didėjant amžiui, antsvorio ir nutukimo paplitimo didėjimas būdingas abejoms lytims. Tačiau daugelyje šalių nutukimas dažniau nustatomas moterims nei vyrams. Manoma, kad moterys turi biologinį polinkį nutukti. Antsvoris, priešingai, labiau paplitęs tarp vyrų.

Apžvelkime 9 pagrindines, mokslų pagrįstas gyvensenos „klaidas“, kurios skatina papildomų kilogramų ar nutukimo atsiradimą.

FIZINIO AKTYVUMO STOKA – viena svarbiausių antsvorio atsiradimo priežasčių. Daugelio epidemiologinių tyrimų duomenimis, pasaulio gyventojų fizinis aktyvumas mažėja, todėl didėja antsvorio ir nutukimo paplitimas. Fizinis aktyvumas padeda sumažinti per didelį kūno svorį ir išvengti jo didėjimo. Be to, fiziškai aktyviems žmonėms riebalai tolygiau pasiskirsto kūne, todėl sumažėja visceralinio nutukimo, rizika. Tyrimų duomenimis, visceralinis nutukimas yra daugelio lėtinių ligų rizikos veiksnys. Siekiant išvengti nutukimo ir kitų lėtinių ligų, PSO rekomenduoja judėti kasdien ar beveik kasdien bent 30-60 minučių taip, kad pagreitėtų kvėpavimas ir žmogus suprakaituotų.

SUVARTOJAMA PER DAUG KALORIJŲ. Nutunkama, jei su maistu gaunamas energijos kiekis viršija jos išeikvojimą. Sukaupta daugybė duomenų, liudijančių, kad didelės energinės vertės ir menkavertė mitybine prasme dieta skatina kūno svorio didėjimą. Maisto produktai, kurių energinė vertė didelė, paprastai turi daug riebalų, lengvai pasisavinamų angliavandenių ir mažai maistinių skaidulų, vitaminų ir kitų biologiškai vertingų medžiagų. Tiems produktams priklausytų greitas maistas, riebūs mėsos ir pieno produktai, saldumynai, užkandžiai. Atlikti tyrimai parodė, kad sumažinus iš riebalų gaunamos energijos dalį 10 proc. ir neribojant suvalgomo maisto kiekio, t.y. valgant “iki soties, per 2 mėnesius galima sumažinti kūno svorį 3 kg.

VARTOJAMA PER DAUG RIEBAUS MAISTO. Ribokite daug riebalų (ypač sočiųjų) turinčių maisto produktų vartojimą. Valgant riebų maistą, didėja pavojus persivalgyti, nes riebalų energinė vertė yra didelė, o sotumo jausmas suvalgius riebaus maisto atsiranda lėčiau. Rinkitės neriebius mėsos ir pieno produktus vie­toje riebių.

NEUŽTEKTINAI VARTOJAMA SKAIDULINIŲ MAISTO PRODUKTŲ. Produktų, turtingų maistinėmis skaidulomis, vartojimas apsaugo nuo kūno svorio didėjimo ir padeda jį sumažinti. Daug maistinių skaidulų turi rupaus malimo grūdiniai produktai, daržovės ir vaisiai.

RŪKYMAS. Literatūros duomenimis, rūkančių KMI būna mažesnis nei nerūkančių. Tačiau pastarųjų metų duomenimis, ryšys tarp rūkymo ir gyventojų svorio silpnėja, nes nerūkančių žmonių gyvensena yra sveikesnė nei rūkančių. Norvegijos mokslininkų duomenimis, rūkaliai rečiau valgė daržovių, žuvies, gėrė liesą pieną, dažniau vartojo riebalus kepimui, dažniau gėrė kavą, alkoholinius gėrimus negu nerūkantys. Taip pat rūkantys asmenys vartojo daugiau riebalų, alkoholio ir gavo didesnį energijos kiekį nei nerūkantys. Metus rūkyti iš pradžių neretai priaugama svorio, nes nikotinas greitina medžiagų apykaitą. Be to, metant rūkyti sunku atsikratyti įpročio kažką turėti burnoje, todėl neretai daugiau valgoma.

ALKOHOLIS. Dažnas alkoholinių gėrimų vartojimas gali padidinti maisto energetinę vertę. Iš 1 g alkoholio susidaro net 7 kcal. Alkoholis, lėtindamas riebalų oksidaciją, skatina taip pat riebalų kaupimąsi. Todėl dalis tyrinėtojų randa teigiamą koreliaciją tarp alkoholio vartojimo ir antsvorio bei nutukimo. Prancūzų tyrėjų duomenimis, vartojantieji alkoholinius gėrimus dažniau valgė mėsą, fermentinį sūrį, kiaušinius, bulves, rečiau valgė šviežias daržoves, vaisius ir pieno produktus negu nevartojantys alkoholinių gėrimų.

ŽINIŲ APIE SVEIKĄ MITYBĄ TRŪKUMAS. Domėjimasis sveika gyvensena lemia sveikesnę mitybą. Žmonės, turintys daugiau žinių apie sveiką mitybą, dažniau valgė vaisius ir daržoves, mažiau vartojo riebalų. Asmenys turintys antsvorio gaunantys žinių apie sveiką gyvenseną iš savo šeimos gydytojo taip pat savo sveikata pradėdavo rūpintis labiau, lyginant su tais asmenimis, kurių tokios žinios nepasiekdavo.

NEPAKANKAMA SVORIO KONTROLĖ NĖŠTUMO METU. Nutukimo ir antsvorio profilaktika turėtų būti pradedama dar prieš vaikui gimstant. Motina dar prieš pastojant turėtų taisyklingai maitintis, nerūkyti, padidinti savo fizinį aktyvumą, gyventi sveiką gyvenimo būdą. Nėščioji, valganti už du, dažnai nulemia ne tik savo, bet ir vaiko antsvorį.

GREITAS MAISTAS. Didelė prieiga prie greito maisto ar jų užkandinių yra nutukimo rizikos veiksnys, nes atgraso nuo sveikos mitybos įpročių ir skatina vartoti nesveiką maistą. Yra nustatytas reikšmingas ryšys tarp itin perdirbto maisto vartojimo ir antsvorio.

Antsvoris ir nutukimas, tai ne tik papildomi kilogramai, jie yra tiesiogiai susijęs su neužkrečiamųjų ligų išsivystymu. Rizika didėja susirgti šiomis ligomis, didėjant KMI (antsvorio KMI≥25,nutukimas ≥30.):

• širdies ir kraujagyslių ligos (daugiausia širdies ligos ir insultas), kurios 2012 m. buvo pagrindinė mirties priežastis;
• diabetas;
• raumenų ir kaulų sistemos sutrikimai (ypač osteoartritas – labai negalią sukelianti degeneracinė sąnarių liga);
• kai kurios vėžio formos (įskaitant endometriumo, krūties, kiaušidžių, prostatos, kepenų, tulžies pūslės, inkstų ir storosios žarnos vėžį).

Parengta remiantis mokslinėmis publikacijomis ir kitai šaltiniais (žiūrėti čia).

Parengė visuomenės sveikatos stiprinimo specialistė

Karolina Sankauskaitė