Naujienos

"Mano istorija klasikinė: sutikau jį, atsidaviau romantiškiems jausmams ir po poros mėnesių pamačiau dvi juosteles. Ne, aš neišsigandau, ganėtinai ramiai jaučiausi jas pamačiusi. Tik baisu buvo jam pasakyti, matyt, širdis jautė, kad gali būti ir ne tas romantiškasis scenarijus. Susitikusi po poros dienų jam pasakiau ir per pirmas dvi sekundes supratau, kad jis nenori mūsų vaikelio. Vadinasi, ir manęs nenori... Kritau į gilią duobę...

Ir vėl klasikinė reakcija – norėjau, kad viskas greičiau baigtųsi ir būtų viskas taip, kaip prieš tai. Bet to jau niekada nebebus. Mano klaida buvo ta, kad niekur nesikreipiau pagalbos, nekalbėjau su artimaisiais. Jei taip būčiau dariusi, esu tikra, dabar už rankos laikyčiau 3.5 metų sūnų Ąžuolą...

Buvau silpna, pažeidžiama ir pasidaviau tą pačią akimirką, kai jis, išgirdęs apie nėštumą, manęs nepalaikė pačiu man svarbiausiu momentu.

Iškart po aborto visa jėga ir sunkumu mane užgriuvo ašaros, kaltės, pykčio, beprasmybės, skausmo, nevilties jausmai. Išėjau iš darbo, po 2 mėnesių jis mane paliko... Likau viena su savo skausmu. Buvo neįsivaizduojamai nežmogiškai skaudu. Atrodė, jog mirštu iš vidaus. Puikiai pamenu tą akimirką, kai karštą vasaros dieną gulėjau savo pilname dulkių ir nešvaros remontuojamame bute (remontą pradėjau iškart po aborto sekančią savaitę vildamasi, kad nukreipsiu mintis nuo įvykio ...) ant pripūsto čiužinio ir norėjau tik vieno - numirti, tiesiog numirti, išnykti į kažkur, kad taip nebeskaudėtų. Bet tada atėjo į galvą TA mintis, kuri, manau, mane išgelbėjo. Aš pamaniau, kad jeigu dabar tiesiog nusižudyčiau, tai mano tėvams, sesei, broliui ir kitiems artimiems žmonėms būtų labai labai skaudu. Skausmas, kurį aš patiriu dėl aborto, yra mano vienos skausmas, o man nusižudžius skaudėtų ne man vienai, o keliems, keliolikai žmonių... Todėl aš pasirinkau ne mirtį, o gyvenimą, galbūt ne tiek dėl savęs, kiek dėl kitų...

Vėliau prasidėjo pagalbos paieškos. Iš pradžių išsipasakojau artimiausiai draugei ir sesei, labai bijojau jų pasmerkimo, bet to nebuvo... Tas manęs nesmerkimas irgi šiek tiek sustiprino, tada ėmiau ieškoti specialistų psichologų-psichoterapeutų pagalbos. Pirmiausiai ją gavau Krizinio nėštumo centre, kuriam iki šiol esu be galo dėkinga. Vėliau psichologinės pagalbos ieškojau ir kitur, bet po kelių vizitų supratau, kad visą darbą su savimi turėsiu atlikti pati, o psichologas ar psichoterapeutas tik gali suteikti pagalbą, bet už mane nieko nepadarys...<...>"(ištrauka iš knygos "Motinystės išpažintys").

Jei reikia pagalbos, nedvejodamos kreipkitės:

Tel. 8 603 57912

pagalba@krizinionestumocentras.lt

Nemokamas psichologų paslaugas Šiaulių mieste teikiame ir mes. Visa informacija čia : https://www.sveikatos-biuras.lt/nemokamos-psichologu-konsultacijos/