Naujienos

Daugeliui vasara – laukiamiausias metų sezonas. Tačiau kai kuriems sveikatos sutrikimų turintiems žmonėms būtent vasarą paaštrėja ligų simptomai, priverčiantys sunerimti dėl savo sveikatos, o dažnai ir atidėti vasaros planus.

Kai kurie žmonės yra jautresni orams – daug kas priklauso nuo sveikatos būklės, lyties, amžiaus ir nuo to, ar sergama lėtinėmis ligomis. Apie 70–80 proc. sergančiųjų lėtinėmis kraujagyslių ir širdies ligomis jautriau reaguoja į orus bei jų permainas. Ypač saugotis vertėtų tada, kai temperatūros stulpelis pasiekia 30 laipsnių ribą ir smarkiai padidėja oro drėgmė. Į tai vertėtų atkreipti dėmesį ir planuojant atostogų kryptį -  tiems, kas skundžiasi širdies ir kraujagyslių sutrikimais, verčiau vengti šalių, kur kepina karštis.

Vasaros metu aukšta temperatūra, drėgmė ir saulės spinduliai gali pagilinti sveikatos problemas, paveikti širdies ir kraujagyslių sistemą, sukelti dehidrataciją, o tiems, kurie jau serga širdies ir kraujagyslių ligomis gali padidėti širdies priepuolio ar insulto rizika.

Širdies ir kraujagyslių ligos – pagrindinė mirties priežastis Lietuvoje, o tikimybė numirti nuo širdies ir kraujagyslių ligų yra 4–5 kartus didesnė nei Europos šalių vidurkis.

Kaip saugoti savo sveikatą vasarą? Į ką svarbu atkreipti dėmesį kardiovaskulinėmis ligomis sergantiems žmonėms ir ko verčiau nedaryti?

Vasarą išauga ne tik širdies įvykių, bet ir mirties atvejų skaičiai. Esant karštiems orams organizmas linkęs vėsintis, todėl padidėja prakaitavimas, o su juo – ir skysčių netekimas per odą. Pakilusi oro temperatūra organizmui kelia stresą ir nuovargį, gali sutrikti miego kokybė. Labiausiai į orų pokyčius reaguoja širdies ir kraujagyslių ligomis sergantys asmenys. Orų pokyčiams jautresnės yra moterys, vyresnio amžiaus amžiaus asmenys bei rūkantys, nes jų kraujagyslės yra linkusios susiaurėti, dėl to organizmas gauna mažiau deguonies. Esant deguonies trūkumui žmogus gali jausti dusulį, krūtinės ar vidaus organų skausmus, bendrą silpnumą, galvos svaigimą ar netgi pykinimą. Būtent dėl šių priežasčių karštomis vasaros dienomis žmonės dažniausiai kreipiasi į gydymo įstaigas.

Esant padidėjusiai oro temperatūrai, dehidratacija (vandens kiekio organizme sumažėjimas) gali sukelti krūtinės skausmus, kylančius dėl elektrolitų trūkumo, taip pat galvos svaigimą dėl sulėtėjusios kraujotakos. Gali kamuoti pykinimas, vėmimas, mieguistumas ar širdies ritmo sutrikimai. Vienas pagrindinių požymių, kad organizmui gresia dehidratacija, yra padidėjęs prakaitavimas, apkraunantis širdį ir kraujagyslių sistemą. Gausiai prakaituodamas žmogus netenka ne tik vandens, bet ir įvairių elektrolitų – natrio, kalio, magnio ir kitų gyvybiškai svarbių mikroelementų, reikalingų širdies darbui, bendrai imuninei organizmo funkcijai, inkstų veiklai ir protiniam darbui. Trūkstant šių elementų dažnai išsivysto širdies ritmo sutrikimai, sulėtėja kraujotaka, tirštėja kraujas, tad didėja rizika susiformuoti kraujo krešuliams, o tai vienas pagrindinių infarkto ar insulto rizikos veiksnių. Kraujagyslių trombozės riziką didina ir stresas bei aukštas kraujo spaudimas.

Kaip pasirūpinti širdies sveikata vasarą?

• Ypač svarbu gerti pakankamai vandens - tai padės išvengti dehidratacijos, kylančios dėl padidėjusios oro temperatūros ir aktyvių saulės spindulių;
• Tiek sveikiems, tiek kardiovaskulinėmis ligomis sergantiems žmonėms būtina sekti suvartojamo vandens kiekį. Vyraujant karščiams vandenį patariama gurkšnoti nuolat, nelaukti, kol pajusite troškulį. Vienas būdų, kaip sužinoti, ar organizmas gauna pakankamai skysčių, – stebėti šlapimo kiekį ir spalvą. Šlapimas neturi būti tamsios spalvos ar koncentruotas, nes tai rodo skysčių trūkumą;
• Vengti alkoholio, kofeino ir saldintų gėrimų – jie gali paspartinti dehidrataciją, o kartu sukelti ir elektrolitų trūkumą;
• Rekomenduojama vengti aplinkos, kurioje vyrauja aukšta temperatūra. Širdies sveikatą neigiamai veikia staigūs oro pokyčiai, tad esant padidėjusiam saulės aktyvumui – nuo 11 iki 15 val. – rekomenduojama nebūti saulės kaitroje, o aktyvią fizinę veiklą verčiau atidėti rytui arba vakarui, kai būna kiek vėsiau;
• Keliaujant visada su savimi turėti gydytojo paskirtų medikamentų, kurių vartojimo jokiu būdu negalima nutraukti. Jei pvz. padidėjęs kraujospūdis nebus koreguojamas, tai gali žaloti kraujagysles. Padidėjęs kraujospūdis apsunkina širdies darbą, kenkia kraujagyslėms ir tai gali tapti hospitalizacijos priežastimi;
• Atėjus vasarai asmenys, sergantys širdies nepakankamumu ar išemine širdies liga, taip pat persirgę insultu ar miokardo infarktu turi pasitarti su gydytoju kardiologu ar šeimos gydytoju dėl vaistų vartojimo karštomis vasaros dienomis. Svarbu tai padaryti iš anksto, nelaukiant, kol pablogės savijauta;
• Nereikėtų pamiršti ir sveiko gyvenimo būdo: vengti rūkymo, alkoholio, pasirūpinti tinkama mityba – valgyti lengviau virškinamą maistą, vartoti mažiau druskos, vengti kofeino turinčių gėrimų;
• Verta pasirūpinti, kad kasdien su maistu būtų gaunama pakankamai širdžiai naudingų mikroelementų magnio ir kalio: magnis naudingas norint sumažinti „blogojo“ cholesterolio kiekį, jis saugo kraujagyslių sieneles nuo pažeidimo pakilus kraujospūdžiui. Pagrindiniai magnio šaltiniai: pieno produktai, žalios lapinės daržovės (petražolės, krapai, špinatai), duona ir kiti grūdiniai produktai, riešutai. Vartojant magnio preparatus svarbu atkreipti dėmesį, kad šis mikroelementas neturėtų būti vartojamas kartu su kalciu ar multivitaminais, kurių sudėtyje yra vitamino C. Dažnai rekomenduojama vartoti magnį vakare. Širdžiai taip pat naudingas kalis, padedantis palaikyti normalų kraujospūdį, reguliuoti širdies ritmą, esant padidėjusiam kraujospūdžiui. Kalio galima gauti mitybos racioną papildžius bananais, bulvėmis, džiovintais vaisiais (slyvomis, razinomis), pomidorais, kopūstais, riešutais. Jį rekomenduojama vartoti kartu su magniu, tai pagerina jo įsisavinimą.

Kada sunerimti?

Suprastėjusią širdies ir kraujagyslių veiklą gali išduoti tokie simptomai kaip silpnumas, krūtinės skausmas, gali būti jaučiamas tirpimas, galvos svaigimas, pykinimas. Pajutus šiuos negalavimus geriausia skubiai kreiptis į gydymo įstaigą.

Lietuvoje veikia širdies ir kraujagyslių ligų prevencinė programa, skirta vyrams ir moterims nuo 40 iki 60 metų (imtinai). Šeimos gydytojas nemokamai nustato rizikos veiksnius ir, jei reikia, sudaro individualų širdies bei kraujagyslių ligų prevencijos planą. Jei nepatenkate į nustatyto amžiaus grupę, bet jaučiatės blogai, kreipkitės į šeimos gydytoją.

Jei šiandien jaučiatės sveikas, tai nereiškia, kad neturite rizikos veiksnių, kurie per 10–15 metų gali išsivystyti į sunkią ligą. Deja, bet širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksniai dažnai nustatomi, kai būna per vėlu. Svarbu, kad jūsų sveikata būtų įvertinta kas kelerius metus, nes su metais mūsų kūnai keičiasi ir širdies ligos gali užklupti iš pažiūros sveikus žmonės, kurie daug sportuoja, renkasi sveikatai palankią mitybą, randa laiko poilsiui. Ligą tuomet lemia genetiniai polinkiai.

Net geriausi gydytojai, puikiausia įranga, Nobelio premija apdovanoti vaistai, neįtikėtinos technologijos neatstos svarbiausio ir pagrindinio faktoriaus - paties žmogaus, kuris renkasi sveikatai palankų gyvenimo būdą, žino, kas yra rizikos veiksniai ir kaip jų išvengti. Tik ilgalaikiai gyvensenos įpročių pokyčiai, su šeimos gydytoju sudaryto plano laikymąsis gali sumažinti širdies ir kraujagyslių ligų  riziką.