Naujienos

Gegužės 28 d. minima Tarptautinė moterų sveikatos gerinimo diena. Šią dieną siekiama informuoti moteris apie dažniausiai pasitaikančias ligas, skatinti profilaktiškai tikrintis sveikatą, sveikai maitintis ir gyventi aktyviai.

Minėdami šią dieną norime priminti apie Lietuvoje vykdomas Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis finansuojamas prevencines programos, net keturios iš jų susijusios su moters sveikata:

1. Krūties vėžio prevencinė programa (skirta 50-69 metų amžiaus moterims vieną kartą per dvejus metus).
2. Gimdos kaklelio prevencinė programa (skirta 25-60 metų amžiaus moterims vieną kartą per trejus metus).
3. Storosios žarnos vėžio prevencinė programa (skirta moterims 50-74 metų, vieną kartą per dvejus metus).
4. Širdies ir kraujagyslių ligų prevencinė programa (skirta 50-65 metų amžiaus moterims vieną kartą per metus).

• Krūties vėžio prevencinė programa(skirta 50-69 metų amžiaus moterims vieną kartą per dvejus metus). Lietuvoje pradėta vykdyti nuo 2005 metų. Kartą per 2 metus atliekamas mamografinis tyrimas. Šios programos tikslas yra sumažinti moterų mirtingumą nuo krūtinės piktybinių navikų. Krūties vėžys yra dažniausiai moterimis nustatomas piktybinis navikas Lietuvoje ir kitose šalyse. Būtent nuo šios vėžio rūšies miršta daugiausiai moterų. Jei piktybinis mazgelis krūtyje dar labai nedidelis, jis nesukelia jokių simptomų, neapčiuopiamas pirštais. Tokie nedideli neapčiuopiami mazgeliai gali būti aptikti tik atliekant mamografiją ar krūties echoskopiją. Kuo ankstyvesnės stadijos krūties vėžys aptinkamas, tuo geresni gydymo rezultatai. Laiku pastebėjus ligą, jai galima užkirsti kelią, nes daugiau kaip 95 proc. moterų, sergančių pirmos stadijos krūties vėžiu, visiškai išgydomos. Jaunesnės moterys, kurios pagal programą nėra įtraukiamos į atrankinius mamografinius tyrimus, bet turi artimų giminaičių, sirgusių krūties ar kiaušidžių vėžiu, dėl ko jų rizika susirgti krūties vėžiu didesnė, turėtų pasikalbėti su šeimos gydytoju dėl krūtų tyrimo. Šioms moterims mamogramas reikėtų atlikti nelaukiant, kol sukaks 50 metų.

• Gimdos kaklelio prevencinė programa (skirta 25-59 metų amžiaus moterims vieną kartą per trejus metus). Ši programa vykdoma nuo 2004 metų Lietuvoje. Programos tikslas – sumažinti Lietuvos moterų sergamumą gimdos kaklelio piktybiniais navikais ir mirtingumą nuo jų. 25-34 m. (imtinai) moterims kartą per 3 metus atliekamas gimdos kaklelio citologinio tepinėlio tyrimas. 35-59 m. (imtinai) moterims kartą per 5 metus atliekamas gimdos kaklelio aukštos rizikos žmogaus papilomos viruso tyrimas (AR ŽPV) ir gimdos kaklelio citologinio tepinėlio ištyrimas skystoje terpėje  (jei AR ŽVP tyrimas teigiamas). Šiuo vėžiu paprastai suserga jaunos moterys – tai antras pagal paplitimą jaunesnių nei 45 metų moterų vėžys. Iš pradžių gimdos kaklelyje prasideda ikivėžiniai pakitimai. Kol jie virsta vėžiu moteris dažniausiai nejaučia jokių simptomų. Ikivėžiniai pakitimai gali būti visiškai išgydomi ir net neišsivystyti į vėžį. Net 80 proc. gimdos kaklelio vėžiu susirgusių moterų galėtų pasveikti, jei liga būtų pastebėta laiku ir kuo anksčiau pradėtas gydymas. Be to, ankstyvų stadijų vėžį išgydyti daug lengviau nei įsisenėjusį.

• Storosios žarnos vėžio prevencinė programa (skirta moterims 50-74 metų, vieną kartą kas dvejus metus). Programa vykdoma nuo 2009 metų. Tikslas – anksčiau nustatyti storosios žarnos vėžį ir ikivėžines ligas bei sumažinti mirtingumą. Šeimos gydytojas paskirs atlikti nemokamą slapto kraujavimo išmatose testą(iFOBT).

• Širdies ir kraujagyslių ligų prevencinė programa (skirta 50-64 metų amžiaus moterims vieną kartą per metus). Lietuvoje nuo 2006 metų. Šeimos gydytojas nustato rizikos veiksnius, patikros metu nustatoma gliukozės, cholesterolio, trigliceridų koncentracija kraujyje, atliekama elektrokardiograma. Taip pat gydytojas kartu su pacientu kalba apie širdies ir kraujagyslių ligų profilaktiką, pataria kaip stiprinti ir saugoti sveikatą.

Taip pat didelę įtaką kaip ir visų žmonių sveikatai, taip ir moterų sveikatai turi gyvenseną:

• Užsiimkite reguliaria fizine veikla, leiskite laisvalaikį aktyviai, tai ne tik pagerins fizinę sveikatą, bet ir jūsų nuotaiką, emocijas, suteiks daugiau energijos, pasitikėjimo savimi! Išeikite pasivaikščioti gryname ore, užsiimkite joga, atlikite kvėpavimo pratimus. Nesvarbu kokia fizine veikla užsiimsite, svarbiausia tai daryti reguliariai.
  
  * Sveikai maitinkitės – maistingas ir skanus maistas, tai ne tik maistas kūnui, bet reikalingas ir gerai emocinei būklei palaikyti. Valgykite kuo daugiau natūralių produktų, įtraukite daugiau daržovių ir vaisiųį savo mitybos racioną.  Venkite perdirbto ir apdoroto maisto.  Valgykite sąmoningai ir mėgaukitės maistu.
  
  * Suderinkite darbo ir poilsio režimą, poilsis yra svarbus mūsų kūnui ir gerai psichinei sveikatai! Gerai išsimiegokite ir darykite tai kiekvieną naktį. Palaikykite reguliarų miego režimą. 
  
  * Užsiimkite veikla, kuri jums teikia malonumą – klausykitės mėgstamos muzikos, skaitykite jums patinkančias knygas, medituokite, bendraukite su draugais, rašykite dienoraštį ar atraskite kitas veiklas, svarbiausia, kad tai teiktų jums malonumą! 
  
  Svarbu ir išankstinė ligų Kuo anksčiau diagnozuojama liga, tuo didesnė tikimybė išvengti neigiamų padarinių sveikatai. Lietuvoje vykdomos prevencinės sveikatos programos leidžia anksti nustatyti sunkias ligas ir efektyviai jas gydyti.

Mielos moterys, rūpinkitės savo sveikata ir būkite sveikos!

Parengė Miglė Klimaitė

Šiaulių miesto saivaldybės

visuomenės sveikatos stiprinimo specialistė