Naujienos

Vitaminas D skiriasi nuo visų kitų vitaminų, nes net 90 proc. jo gauname iš ultravioletinių saulės spindulių. Tačiau jo gamybai odoje yra svarbus saulės šviesos kampas, o debesuotumas ir oro tarša mažina šio vitamino pasisavinimą. Ar mums užteko vasariškos saulės gauti reikiama kiekį vitamino D ir kiek laiko mums jo užteks atėjus vėsesniems ir ne tokiems saulėtiems orams atsako visuomenės sveikatos specialistas:

Pagrindinis natūralaus vitamino D šaltinis – gamyba odoje veikiant ultravioletinei spinduliuotei      

Svarbiausia yra tai, kad net 90 proc. šio  vitamino mes gauname iš saulės spindulių ir tik 10 proc. galime gauti su maistu, būtent dėl šios priežasties vitaminas  D vadinamas „saulės vitaminu“. 

Vitamino D gamyba odoje priklauso nuo saulės šviesos kampo veikiant ultravioletinei spinduliuotei      

Šviesos kampas turi būti didesnis nei 50 laipsnių horizonto atžvilgiu. Tai momentas, kai šešėlis tampa trumpesnis už mus.

Mūsų platumoje saulė taip aukštai pakyla tik vasarą ir tik nuo 10 iki 16 val. Tačiau tai laikas, kai arba karšta, todėl stengiamės likti namuose arba būname darbų įkarštyje. biuruose. Sėdėdami uždaroje patalpoje, net jei pro langą šviečia saulė, vitamino D negauname, nes stiklas nepraleidžia jo sintezei būtinų UV spindulių. O jei išeiname į lauką, didžiąją kūno dalį dengia drabužiai.

Dienomis, kai saulę užstoja debesys, kurių Lietuvoje netrūksta vasarą, UV spindulių poveikis sumažėja apie 50 proc. Oro tarša taip pat mažina vitamino D pasisavinimą. Tiesa, šiuo atžvilgiu mūsų šalis vis dar gana dėkinga.

Kitas svarbus aspektas, lemiantis vitamino D pasisavinimą vasaros metu, yra susijęs su žalingu saulės poveikiu odai. Kai saulė yra karščiausia ir galime gauti daugiausiai vitamino D, buvimas lauke be apsaugos nuo saulės yra pavojingas. Ne tik dėl to, kad kaitri saulė sukelia odos nudegimus, pažeidžia ir sendina odą, bet ir dėl rizikos susirgti odos vėžiu.

Kiek Vitamino D mums pavyko sukaupti vasaros metu gali parodyti tik tyrimas

Įdomu tai, kad vitamino D kiekis kraujyje išlieka 3–4 savaites, todėl vasarą iš saulės gautos šio vitamino atsargos pradeda sekti jau antroje spalio pusėje. Todėl šio vitamino atsargomis reikėtų pradėti rūpintis jau antroje rudens pusėje ir palaikyti reikiamą jo kiekį kraujo serume (nuo 50 nmol/l iki 125 nmol/l.). Svarbu paminėti, jog vartojamų profilaktinių vitamino D dozių nepakanka esant jo trūkumui! Kiek vitamino D atsargų pavyko sukaupti vasaros metu, gali parodyti tik kraujo tyrimas. O nuo jo priklauso kokios vitamino D dozės bus reikalingos: gydomoji ar profilaktinė ir  kiek laiko ją vartoti.

Faktas yra tas, kad visame pasaulyje su vitamino D trūkumu susiduria daugiau nei milijardas (MI-LI-JAR-DAS !!!) žmonių, o Lietuvoje devyniems iš dešimties lietuvių nustatomas vitamino D trūkumas. Akivaizdu, kad net vasaros metu dėl anksčiau išvardintų priežasčių mes jo negauname pakankamai, o rudens ir žiemos mėnesiais, kuomet dėl natūraliai sumažėjusios saulės spinduliuotės intensyvumo, vitamino D3 sintezė odoje beveik nevyksta, papildomai vartoti šį vitaminą būtina.

Kodėl šis vitaminas toks svarbus?

Vitamino D trūkumas lemia apie 40 proc. padidėjusią peršalimo ligų riziką 

Vitaminas D itin svarbus prasidėjus drėgniems ir vėsiems orams, kuomet sąlygos plisti virusams itin palankios. Organizme nesant pakankamai šio vitamino, žmogus tampa mažiau atsparus ligoms, nes vitaminas D dalyvauja reguliaciniuose imuninės sistemos mechanizmuose, o jo trūkumas organizme lemia sutrikusį atsaką į uždegiminius procesus, išauga rizika peršalti ar užsikrėsti kitomis virusinėmis ligomis.

Atstačius vitamino D trūkumą sumažėja osteoporozės, miokardo infarkto ir storosios žarnos vėžio rizika

osteoporozės rizika sumažėja net iki 30 proc.,

miokardo infarkto – 50 proc.,

storosios žarnos vėžio – net iki 60 proc.

Informaciją parengė: visuomenės sveikatos specialistė Karolina Rušinskienė