Naujienos

Visuomenės sveikatos stiprinimo specialistai primena, kad balandžio 11-ąją minime Tarptautinę sergančiųjų Parkinsono liga dieną. Šią dieną ypatingas dėmesys skiriamas žmonių supratingumui apie ligą, naujų mokslinių tyrimų skatinimui, gydymo naujovių atsiradimui.

Sergančiųjų Parkinsono liga solidarumo gėlė – raudona tulpė. Vienas Nyderlandų sodininkas, sergantis Parkinsono liga, išvedė naują tulpės veislę, kurią pavadino „Daktaras Džeimsas Parkinsonas“. Raudona tulpė gavo šį vardą, pagerbiant anglų gydytoją D. Parkinsoną, kuris 1817 metais pirmasis išsamiai aprašė šią ligą. 2005 metais, pažymint Pasaulinę Parkinsono liga sergančiųjų dieną Liuksemburge, raudona tulpė buvo patvirtinta Parkinsono ligos Pasauliniu simboliu.

Parkinsono liga neišgydoma, bet laiku kreipęsi pagalbos į medikus, pacientai gali prailginti kokybiško gyvenimo tarpsnį, gauti kompleksinę pagalbą ir išmokti gyventi su šia liga. Nors žinių apie Parkinsono ligą kasmet daugėja, jos priežastys didžiąja dalimi yra nežinomos, todėl daugumos žmonių (apie 95 proc. sergančiųjų) Parkinsono liga priskiriama idiopatinei, t. y., atsirandančiai savaime arba be aiškios priežasties. Tarp visų vyresnių nei 65 m. žmonių, savaimine Parkinsono liga serga apie 1 proc., o didėjant amžiui, daugėja ir sergančiųjų. Tad šiuo požiūriu – taip, Parkinsono liga daugiausiai yra vyresnių žmonių liga, o amžius – vienas pagrindinių žinomų idiopatinės Parkinsono ligos rizikos veiksnių. Visgi, tai nereiškia, kad tik vyresni žmonės gali ja susirgti – Parkinsono liga gali pasireikšti net vaikystėje. Tokiais atvejais, ankstyvas ligos pradžios amžius yra lemtas genetinių ligų.

Parkinsono ligos simptomai – kalbos ir pusiausvyros sutrikimai, judesių sulėtėjimas, eisenos pasikeitimai, galūnių bei kūno sukaustymas, galvos ir galūnių drebėjimas, orientacijos pablogėjimas, rijimo sutrikimas, sulėtėjęs mąstymas. Dažniausiai iš pradžių pradeda drebėti viena ranka, rečiau koja, vėliau – kitos galūnės. Gali drebėti apatinis žandikaulis, galva, kartais ir visas kūnas. Drebėjimas matomas esant ramybės būsenai ar būnant tam tikroje pozoje. Jis sustiprėja susijaudinus, sumažėja judant ir išnyksta miegant. Pasireiškia ir kiti požymiai: susilpnėja arba dingsta uoslė, sutrinka miegas, pakinta balsas, pakumpsta laikysena, pakinta eisena, sutrumpėja žingsniai bei dingsta rankų mostai einant, sunkiau atsistoti ir pan. Parkinsono ligai būdinga lėtai progresuojanti eiga su skirtingu simptomų vyravimu.

Ypatingai svarbu stebėti save ir savo artimuosius, atkreipti dėmesį į judėjimo ir judesių pokyčius, kalbėtis tarpusavyje, pasvarstyti, ar nevertėtų pasitikrinti bent pas šeimos gydytoją. Reikia tikrai nedaug, o ankstesnis patekimas pas gydytojus reiškia ankstesnį gydymą ir geresnę gyvenimo kokybę, galimybę pasiruošti ateičiai. Komanda, prižiūrinti Parkinsono liga sergantį žmogų, pirmiausiai prasideda nuo mylinčios, dėmesingos šeimos.

Kadangi liga nuolat progresuojanti, tai turi įtakos ir gyvenimo būdo pasikeitimui. Progresuojant ligai gali būti, kad reikės įvertinti tai, ką sergantysis gali realiai toliau daryti ir ką reikia keisti jo kasdieninėje veikloje. Gyvenimo būdo ar kokybės pokyčiai kiekvienam sergančiajam yra individualus dalykas. Todėl, specialistai sergančiajam turėtų padėti atrasti kasdieninėje veikloje tai, kas jį džiugintų ir padėtų jaustis savarankišku. Sergantieji ir jų artimieji aktualią informaciją bei savitarpio paramą bei pagalbą gali gauti Lietuvos Parkinsono ligos draugijos Šiaulių ir kituose skyriuose.